KODĖL KARTAIS PADĖTI SAU REIŠKIA KREIPTIS Į SPECIALISTĄ?​

Kodėl kartais padėti sau reiškia kreiptis į specialistą?

Psichika ir Jos Reikšmė – III dalis

Kartu ankstesniuose tekstuose jau supratome, kodėl psichika mūsų gyvenime yra svarbi, ir ką reikia daryti, nusprendus imtis iniciatyvos ja pasirūpinti. Tad natūraliai kyla du klausimai: ką aš galiu dėl to padaryti, ir ar tai darysiu vienas?

Šiandien aptarsime tiek savipagalbą, tiek pagalbos prašymą iš profesionalų. Diskutuosime, kaip apsispręsti, ar mums reikia kreiptis pagalbos, ar norime dirbti su savimi vieni.

Nusprendžiau, kad man rūpi psichikos sveikata, – ką aš galiu dėl to padaryti?

Pažinti save! Gelmių psichologijos paradigmos tvirtai tiki, jog visi atsakymai slypi viduje, tereikia išmokti pažvelgti į save. Būtent tuo remdamiesi mes galime pasitelkti į pagalbą dešimtis įvairiausių būdų, tam, kad pradėtume eiti savęs pažinimo keliu. Įvairios praktikos (psichoterapija, dienoraščio rašymas, įgūdžių įvardinti jausmus ugdymas, savianalizė, meditacija, intuityvus šokis ir kt.) sujungtos su teorinėmis žiniomis, mums gali atverti duris į spalvingesnį, gilesnį ir ramybės kupiną pasaulį. Tolimesniuose straipsniuose pristatysime įvairius būdus ir praktikas, aptardami tiek jų galimas naudas, tiek pavojus.

Article4Card

Svarbu suprasti, kad darbas su savimi (nesvarbu, kurioje srityje) atneša vaisius tuomet, kai žiūrime į ilgalaikius problemų sprendimų būdus. Neretai esame įpratę ieškoti paprastų atsakymų ir tikimės greitų rezultatų nesuvokdami, kad taip netyčia galime ne tik bėgti nuo problemos, bet ir ją pasunkinti.

„Neretai esame įpratę ieškoti paprastų atsakymų ir tikimės greitų rezultatų nesuvokdami, kad taip netyčia galime ne tik bėgti nuo problemos, bet ir ją pasunkinti.“

Savipagalba

Savipagalba – apsisprendimas imtis veiksmų vienam. Tai reiškia tam tikrų praktikų bandymą, naujų įpročių įvedimą, norint išspręsti kokią nors problemą arba patobulėti kurioje nors srityje. Nors savipagalba yra be galo naudinga, o bet kokiam tobulėti siekiančiam žmogui – svarbi gyvenimo dalis, ji taip pat turi nemažai įvairių spąstų, galinčių pasunkinti ar prailginti procesą.

Kai kurie iš sunkumų, su kuriais potencialiai galime susidurti savipagalboje, yra: mūsų problemai netinkamų idėjų ar praktikų pritaikymas, neteisingas savidiagnozavimas, aklas praktikų atlikimas be reikiamo konteksto ar pakankamų teorinių žinių, nesugebėjimas atsirinkti iš tikrųjų naudingos informacijos, gilesnių problemų vengimas fokusuojantis į tai, ką mes manome esant „tikrąja problema“, ir daug kitų. Vienas didžiausių ne tik savipagalbos, bet ir viso darbo su savimi spąstų – savęs apgaudinėjimas.

Vienas didžiausių ne tik savipagalbos, bet ir viso darbo su savimi spąstų – savęs apgaudinėjimas.

Šias kliūtis aptarsime tolimesniuose straipsniuose, o kol kas svarbu būti pastabiems savo motyvams (kokiu tikslu noriu daryti tai, ką darau), informacijai, kuria naudojamės ir praktikoms, kurias norime pradėti praktikuoti (negailėti laiko patyrinėti įvairius šaltinius, paklausyti kuo įvairesnių patirčių). Taip pat svarbu minėtų spąstų ar kliūčių neišsigąsti – jie visuomet buvo ir bus mūsų kasdienio gyvenimo dalis, o dirbdami su savimi mokomės optimaliau ir efektyviau elgtis sunkumams iškilus.

ĮSPĖJIMAS: Jeigu įtariate, kad turite rimtų psichikos sutrikimų ar susiduriate su rimtais psichiniais sunkumais, rekomenduojame nedelsiant kreiptis kreiptis pas profesionalus (kaip tai padaryti galite rasti čia). Prašome neatidėlioti kreipimosi pas specialistus vien dėl to, jog kažką perskaitėte šiame puslapyje. Savipagalba ir darbas su savimi siekiant pagerinti savo psichologinę gerovę tėra prevencinė priemonė ir būdas pagerinti gyvenimo kokybę, tačiau nuo rimtų psichikos sutrikimų negydo.

Ar man reikia pagalbos?

Turbūt pats efektyviausias būdas padėti sau tobulėti – darbas su savimi savipagalbos būdu, dirbant kartu su profesionalu. Žinoma, ne visada tai leidžia finansai, tačiau jeigu yra galimybė, investuoti į savo ateitį – verta. Kita vertus, jeigu problema darbui su savimi yra ne finansai, o laiko trūkumas, tobulėti ir spręsti iškilusius sunkumus galima nuspręsti paskyrus vieną valandą į savaitę susitikimui su profesionalu. Skirtingų praktikų nauda skiriasi, tačiau svarbu atsiminti, kad visuomet yra būdas ar išeitis sau padėti. Viskas tiesiog priklauso nuo galimybių ir gyvenimo būdo.

Skirtingų praktikų nauda skiriasi, tačiau svarbu atsiminti, kad visuomet yra būdas ar išeitis sau padėti. Viskas tiesiog priklauso nuo galimybių ir gyvenimo būdo.

Kuo man gali padėti specialistai?

Susidūrus su vidiniais ar išoriniais iššūkiais mes dažnai jaučiamės vieni. Gali atrodyti, kad vienintelis ramstis esame mes patys, nes niekas mūsų situacijos nesupranta taip, kaip mes. Deja, taip darydami mes rizikuojame problemos niekada taip ir neišspręsti, nes tai, ko nematome patys, mums gali padėti pamatyti kiti.

Psichologų konsultacijos gali padėti identifikuoti sunkumus ir su jais susitvarkyti, o ilgalaikė psichoterapija – išugdyti tam tikrus įgūdžius, kurių mums galbūt trūksta. Tiek psichologų konsultacijos, tiek ilgalaikės psichoterapijos padeda ugdyti savistabą, atpažinti iškylančius jausmus, susitvarkyti su kankinančiais simptomais, ilgainiui – simptomus pašalinti. Rezultate, pokalbio terapija gali padėti ne tik išmokti pažinti save ir savo vidinį pasaulį, bet ir pasiruošti išorinio gyvenimo iššūkiams ir lengviau juos išgyventi.

Tiek psichologų konsultacijos, tiek ilgalaikės psichoterapijos padeda ugdyti savistabą, atpažinti iškylančius jausmus, susitvarkyti su kankinančiais simptomais

Jeigu vis dar abejojame, ar norime kreiptis profesionalų pagalbos, galime savęs paklausti šių klausimų:

  • Jeigu tvirtai tikime, kad galime sau padėti, tai kodėl iki šiol dar to nepadarėme?
  • Kodėl dvejoju kreiptis pagalbos?
  • Ar dvejoju, kad man gali padėti? Kodėl? Ar turiu tam svarių argumentų? Iš kur kilę šie įsitikinimai? Ar jie – pagrįsti?
  • Ar pagalbos kreipimasis man yra silpnumo ženklas? Jeigu atsakėme teigiamai, iš kur kilęs šis įsitikinimas?

Jei nusprendėte, kad galbūt norėtumėte kreiptis pas šios srities specialistus, informacijos kaip tai padaryti rasti galite čia.

Galbūt savęs pažinimo kelio pradžioje dirbsite vieni, o vėliau nuspręsite, kad jums reikia pagalbininkų – žmonių, praėjusių panašų kelią ir nusimanančių ten, kur pasimetate. Galbūt, atvirkščiai – kelią nuspręsite pradėti su pagalbininkais ir vėliau išmokę reikalingų įgūdžių į priekį judėsite vieni. Pasirinkimas priklauso tik nuo jūsų pačių, o teisingai pasirinkimą padaryti galite tik būdami sąžiningi su savimi.

susisiję straipsniai

Article2Card

Pirmas žingsnis – nuspręsti kreiptis pagalbos. O kas toliau?

O kas toliau?

Article3Card

101 priežastis, kodėl nereikia ignoruoti savo vidinio balso

Psichika ir Jos Reikšmė – II dalis

Article6Card

Psichoterapija – tik sergantiems: bet ar tikrai?

Psichoterapijos galia

Article5Card

„Man viskas gerai“ arba trumpai apie saviapgaulę

Psichologiniai patarimai ir asmeninė atsakomybė

American Psychological Association (2012) ‘Recognition of Psychotherapy Effectiveness’, resolution report. Prieiga per internetą: https://www.apa.org/about/policy/resolution-psychotherapy

American Psychological Association (2021) ‘How to choose a psychologist’. Prieiga per internetą: https://www.apa.org/topics/psychotherapy/choose-therapist

Hardwood, M.T., L’Abate, L. (2010) ‘Self- Help in Mental Health: A Critical Review’, Springer-Verlag, New York

Layous, K., Chancellor, J. and Lyubomirsky, S. (2014) ‘Positive activities as protective factors against mental health conditions’, Journal of Abnormal Psychology, 123(1), pp.3-12

Shedler, J. (2010) ‘The efficacy of psychodynamic psychotherapy’, American Psychologist, 65(2), pp.98-109. Prieiga per internetą: https://jonathanshedler.com/PDFs/Shedler%20(2010)%20Efficacy%20of%20Psychodynamic%20Psychotherapy.pdf