Kodėl svarbu skirti dėmesio savo vidiniam pasauliui

Nematoma, bet būtina: kodėl svarbu skirti dėmesio savo vidiniam pasauliui?

Psichika ir Jos Reikšmė – I dalis

Mokytis, dirbti, susirasti tobulą partnerį, pasiekti visus gyvenimo tikslus, bėgti ir niekada gyvenime nesustoti jau tapo daugelio gyvenimo mantra. Tačiau visoje gyvenimo beprotybėje, pasimetus išoriniame pasaulyje, pritrūksta laiko žvilgtelėti į savo vidų, kur galime surasti net ištisą visatą. Tad šiandien norime pasikalbėti apie dalykus, apie kuriuos gerdami rytinę kavą dažniausiai nesusimąstome – kas yra psichika ir psichikos sveikata. O kartu trumpai paanalizuosime psichikos reikšmę mūsų kasdieniniame gyvenime.

Kas yra psichika?

Tiek šiame, tiek tolimesniuose tekstuose, kai kalbėsime apie psichiką, omenyje turėsime visų psichinių procesų (tiek sąmoningų, tiek nesąmoningų) visumą. Psichika – žodis, apimantis protą (lietuvių kalboje dažnai asocijuojamą su racionaliu mąstymu, arba sąmoningais procesais), jausmus, emocijas ir visą pasąmonę (mums nematomi, sąmonei nepavaldūs, tačiau nuolat vykstantys procesai).

Kas yra psichikos sveikata?

„Tam tikros mąstymo pakeitimo terapijos ar vaistai, nors ir galintys stipriai prisidėti prie žmogaus psichikos sveikatos gydymo bei ženkliai mažinantys simptomus, dažniausiai problemos šaknų nepanaikina. Galimai jie tėra laikinos išeitys, kurias galima sulyginti su ibuprofeno išgėrimu atsiradus galvos skausmui.“

Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) apibūdina psichikos sveikatą kaip individo gebėjimą suvokti savo įgūdžius ir gebėjimus, bei susitvarkyti ir susidoroti su įprastais sunkumais. Taip pat gebėjimą atlikti produktyvią veiklą ir prisidėti prie savo bendruomenės gerovės.

Gelmių psichologijoje PSO bent vieno iš minėtų psichikos sveikatos bruožų nebuvimas yra matomas kaip gilesnių problemų simptomas. Tam tikros mąstymo pakeitimo terapijos (kaip kognityvinė elgesio terapija) ar vaistai, nors ir galintys stipriai prisidėti prie žmogaus psichikos sveikatos gydymo (vaistai dažnai naudojami kartu su psichoterapija, ypač gydymo pradžioje) bei ženkliai mažinantys simptomus, dažniausiai problemos šaknų nepanaikina. Galimai jie tėra laikinos išeitys, kurias galima sulyginti su ibuprofeno išgėrimu atsiradus galvos skausmui.

Pasireiškus kokiems nors simptomams, giluminės psichoterapijos paradigmos žiūri į balansą tarp sąmonės ir pasąmonės. Pavyzdžiui, psichoanalizė, analitinė psichologija, psichodinamika. Taip pat į balansą tarp psichikos ir kūno – pavyzdžiui, Geštalto, analitinė ar transpersonalinė psichologijos. Pati žmogaus psichika gelmių psichologijoje matoma kaip pastoviai besikeičianti, judanti, lanksti, savireguliuojanti ir nuolat prisitaikanti prie aplinkos veiksnių.

Kodėl svarbu atkreipti dėmesį į emocijas, jausmus ir tai, kaip veikia mūsų protas?

Paprastumo dėlei emocijų, jausmų ir proto junginį toliau vadinsime vidiniu pasauliu. Skirdami laiko ir dėmesio pažinti savo vidiniam pasauliui, išmokstame suprasti, kaip veikia mūsų psichika. Šiais laikais mūsų visuomenėje matomas ryškus išorinio pasaulio – išsilavinimo, darbo, išvaizdos ir fizinės sveikatos, materialinių vertybių, technologijų, politinio pasaulio įvykių ir kt. – pabrėžimas. Gyvendami tokioje visuomenėje, neišvengiamai skiriame daugiau dėmesio išoriniam, o ne vidiniam pasauliui. Tačiau taip nejučia apleidžiame savo psichikos sveikatą ir retai pagalvojame apie tai, kad mūsų išorinis pasaulis tiesiogiai priklauso nuo mūsų psichologijos.

„Mūsų protas yra filtras, per kurį mes neišvengiamai komunikuojame su pasauliu.“

Anot Jungo, mūsų protas (aut. past. artimesnis žodis lietuvių kalboje, turbūt, būtų psichika, nes kalbama ne tik apie racionalųjį intelektą, angl. mind) yra filtras, per kurį mes neišvengiamai komunikuojame su pasauliu. Tai, kaip mes jaučiamės čia ir dabar, yra mūsų realybė. O nuotaika neretai nudažo mūsų dieną atitinkamomis spalvomis.

Žiūrint iš gelmių psichologijos perspektyvos, tiesioginė patirtis (tai, ką aš patiriu būtent čia ir dabar) nėra tiesiog „nuogas“, objektyvus išorinio pasaulio patyrimas. Priešingai, mes patiriame aplinką per savo protą: be perstojo sąmoningai ir pasąmoningai interpretuojame mus supančius daiktus, žmones, įvykius, taip pat savo jausmus, emocijas ir įvairias būsenas.

Obuolys

Žiūrėdami į obuolį, mes matome ne tiesiog obuolį, o tai, ką mūsų protas sako apie obuolį (viskas, ką apie tai esame išmokę nuo mažens – tiek iš savo šeimos, tiek iš visuomenės – susimaišę su mūsų pačių individualia patirtimi). Šis procesas yra pasąmoningas, tad mums nematomas ir nepastebimas. Žiūrėdami į matytą daiktą juk žinome, kas tai yra – jo racionaliai, žodžiais įvardyti sau nereikia.

Mūsų psichika nuolat interpretuoja ne tik aplinką, bet ir savo pačios dalis. Tad tas pats procesas gali būti matomas visuose gyvenimo aspektuose, kaip, pavyzdžiui, bendraujant su aplinkiniais, kūryboje, priimant naują arba seną informaciją, patiriant iškilusius jausmus, emocijas ir netgi mūsų vidinį monologą, kai kalbamės su savimi galvoje.

„Susidūrus su gyvenimo sunkumais ar patiriant skausmą, mūsų psichika yra atsakinga už reakciją į tą skausmą ar sunkumus.“

Susidūrus su gyvenimo sunkumais ar patiriant skausmą, mūsų psichika yra atsakinga už reakciją į tą skausmą ar sunkumus. Tai, kokiais pasąmoningais „filtrais“ mūsų psichika „aprengia“ mūsų potyrius, daro tiesioginę įtaką mūsų psichologinei būsenai ne tik iškilus sunkumams, bet ir tolimesniuose žingsniuose, kai reikės su jais tvarkytis.

Ką svarbiausia atsiminti?

Supratę minėtus dalykus, galime teigti, kad savęs pažinimas ir psichologinės gerovės gerinimas yra tiesiogiai susijęs su mūsų išorinio ir vidinio pasaulio potyriais. Mūsų psichika yra filtras, per kurį patiriame pasaulį, – jį vertiname, jaučiame ir kritikuojame. Būtent dėl to rūpinimasis psichikos sveikata neretai gali būti vienu efektyviausių būdų ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę. Neskirdami dėmesio savo psichikai pažinti, rizikuojame laiku nepastebėti įvairių psichologinių sutrikimų ar priklausomybių išsivystymo.

Kitame šios serijos tekste kalbėsime apie tai, kada vertėtų susirūpinti savo psichikos sveikatos būkle.

susisiję straipsniai

Article4Pic2

Kodėl kartais padėti sau reiškia kreiptis į specialistą?

Psichika ir Jos Reikšmė – III dalis

Article3Card

101 priežastis, kodėl nereikia ignoruoti savo vidinio balso

Psichika ir Jos Reikšmė – II dalis

Adler, A. and Brett, C.(1998) ‘Understanding life’, Center City, Minn.: Hazelden.

American Psychological Association (2012) ‘Recognition of Psychotherapy Effectiveness’, resolution report. Prieiga per internetą:
https://www.apa.org/about/policy/resolution-psychotherapy

Jung, C.G. (1966) ‘The Psychology of the Transference’, from ‘The Practice of Psychotherapy’, vol.16 of ‘The Collected Works of C.G.Jung’. London: Routledge & Kegan Paul; Princeton, New Jersey: Princeton University Press.

Jung, C. G. (1969) ‘The Ego’, from ‘Aion: Researches into the Phenomenology of the Self’, vol. 9ii of ‘The Collected Works of C.G.Jung’. London: Routledge & Kegan Paul; Princeton, New Jersey: Princeton University Press.

Jung, C. G. (1970) ‘Psychological Commentary on the Tibetan Book of the Great Liberation’, from ‘Psychology and Religion: West and East’, vol. 11 of ‘The Collected Works of C.G.Jung’. London: Routledge & Kegan Paul; Princeton, New Jersey: Princeton University Press.

Richards, P., Richards, S. and Dowling, J., (2020) ‘Carl Jung versus CBT’ [vaizdo įrašas] Prieiga per internetą:
https://www.youtube.com/watch?v=JVUIsYDfBlo&t=4s

World Health Organization (2018) Mental Health: Strengthening our Response. Prieiga per internetą:
https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/mental-health-strengthening-our-response