101 priežastis, kodėl nereikia ignoruoti savo vidinio balso

101 priežastis, kodėl nereikia ignoruoti savo vidinio balso

Psichika ir Jos Reikšmė – II dalis

2018 metų duomenys rodo, kad tik 17 proc. Lietuvos gyventojų savo sveikatą tikrinasi profilaktiškai. Dažniausiai į gydytojų kabinetus pasibeldžiame jau sunegalavę ar išlaukę iki paskutinės minutės, kol jau patys susitvarkyti nebegalime. Esame linkę imtis veiksmų tik tada, kai stipriau sunegaluojame. Deja, dažnai, kai jau būna per vėlu.

Tiesa, šie duomenys atspindi mūsų susirūpinimą fizine sveikata. Deja, psichologiniai negalavimai dažnai ignoruojami dėl Lietuvoje esančios stigmos, kuri ypač gaji mažesniuose miesteliuose. Nors galima pastebėti, kaip situacija po truputį gerėja, stigma vis dar yra. Tad norime to ar nenorime, ji daro įtaką mūsų sprendimams.

Šiandien nagrinėsime klausimą: ar tam, kad pradėtume rūpintis savo psichika ir nuspręstume skirti psichologinei sveikatai dėmesio, reikia laukti negalavimų ar simptomų? Taip pat atsakysime į klausimus, kurie galbūt padės apsispręsti, ar norime skirti laiko ir pastangų pažinti save giliau.

Kada jau tikrai reikėtų pradėti kažką daryti?

​​Tam, kad nuspręstume pradėti darbą su savimi ir aktyviai rūpintis savo psichikos sveikata, tikrai nereikia laukti, kol išryškės gyvenimą apsunkinantys simptomai.

​​Tam, kad nuspręstume pradėti darbą su savimi ir aktyviai rūpintis savo psichikos sveikata, tikrai nereikia laukti, kol išryškės gyvenimą apsunkinantys simptomai. Pagrindiniai principai, kurių reikia laikytis, norint pasirūpinti kūnu, yra reguliarus sportas, tinkama mityba ir gebėjimas jausti ar atpažinti pakitimus, jog būtų galima laiku kreiptis pagalbos. Tas pats galioja ir psichikos sveikatai, kurios gerovė priklauso nuo savistabos įgūdžių ir bazinių psichologijos žinių. Savistabos įgūdžiai įgijami juos praktikuojant – panašiai kaip raumenys užauginami sportuojant.

Savęs pažinimas yra naudingas visiems, nes visuomet yra kur tobulėti. Tad pagrindinis motyvas gali būti tiesiog noras pagerinti gyvenimo kokybę ar padidinti komfortą. Psichika ir psichikos sveikata pradžioje gali pasirodyti kaip didelis ir sunkiai aprėpiamas dalykas, tad pradėti galima nuo pabandymo įsivardinti konkrečias vietas ar dalis, kuriose norėtųsi pokyčio.

Galbūt šie klausimai padės jums apsispręsti, ar norite pažinti save giliau ir, galbūt, patobulėti ten, kur atsakėte „taip“:

  • Ar esu patenkintas savo gyvenimu, ar man kažko trūksta?
  • Ar turiu problemų santykiuose (su šeima, draugais, poroje)?
  • Ar esu linkęs stipriai nusivilti savo iškeltais lūkesčiais?
  • Ar nesugebu atsekti, kaip staiga pasikeičia mano nuotaikos?
  • Ar pajutęs jausmą, kuris man kelia diskomfortą, jį vertinu neigiamai ir tučtuojau stengiuosi jo atsikratyti?
  • Ar man gyvenime trūksta prasmės?
  • Ar nemoku išbūti su jausmais ir esu linkęs nuo jų bėgti?
  • Ar neturiu saiko jausmo?
  • Ar elgiuosi impulsyviai ir po to dėl to gailiuosi?
  • Ar nemoku atsiprašyti / pripažinti esantis neteisus?
  • Ar bijau atrodyti silpnas?
  • Ar kankina klausimas, jog nežinau, kas aš esu?
  • Ar nežinau, ko aš noriu?
  • Ar negatyviai vertinu savo kūną?
  • Ar turiu sunkumų santykyje su maistu?
  • Ar pastoviai kritikuoju tai, ką matau veidrodyje?
  • Ar sunku susikaupti?
  • Ar bijau/nemoku būti vienas?
  • Ar man atrodo, kad mane nuolat nori kas nors apgauti?
  • Ar esu nepatenkintas savimi kokioje nors gyvenimo srityje?
  • Ar mano meilė sau priklauso nuo to, kaip atrodau?
  • Ar mano meilė sau priklauso nuo to, kiek daug ar mažai padarau?
  • Ar esu perfekcionistas?
  • Ar esu linkęs dalykus per daug permąstyti (angl. overthinking)?
  • Ar nesugebu įvardinti kylančių jausmų?
  • Ar ištikus netikėtumams pasimetu ir puolu į paniką?
  • Ar sunku prisiimti atsakomybę?
  • Ar esu linkęs prisiimti atsakomybę už kitus?
  • Ar neturiu ilgalaikių tikslų arba svajonių?
  • Ar esu linkęs aukotis dėl kitų?
  • Ar esu emociškai neprieinamas?
  • Ar man sunku pasitikėti žmonėmis ar institucijomis?
  • Ar esu linkęs meluoti?
  • Ar esu linkęs pulti į kraštutinumus?
  • Ar gyvenu su mintimi, kad atsitikus kokiam nors išoriniam dalykui jausiuosi geriau ir taip vengiu žvelgti vidun? (pavyzdžiui, kai išsikraustysiu iš čia bus gerai arba kai išeisiu iš darbo viskas susitvarkys)
  • Ar savyje laikau daug paslapčių?
  • Ar mano tinginystė trukdo man siekti tikslų?
  • Ar nemoku tvarkytis su pinigais?
  • Ar gyvenu fantazijų pasaulyje ir sunku būti čia ir dabar?
  • Ar gėda ir kaltė trukdo man gyventi tokį gyvenimą, kokio norėčiau?
  • Ar man sunku žmonėms pasakyti ne, kai to noriu?
  • Ar man sunku nubrėžti ribas?
  • Ar mano balsas galvoje, kai kalbuosi su savimi, yra kritiškas ir nedraugiškas?

Jeigu yra klausimų, į kuriuos atsakėte teigiamai, gilesnis savęs pažinimas galėtų padėti atrasti priežastis ir taip galbūt prisidėti prie geresnės gyvenimo kokybės. Tai nėra visi klausimai, susiję su žmogaus elgesiu ar psichologija. Tačiau tai yra klausimai, kurie gali padėti susiaurinti veiklos sritis, veikti tarsi kelrodis, ir parodyti, jog galbūt yra kur padirbėti, norint pagerinti savo psichikos sveikatą.

Neišsigąskite, jeigu į daug klausimų atsakėte teigiamai. Tai natūralu, o svarbiausia – pakeičiama. Kaip ir minėjome pirmame tekste, tai gilesnių procesų simptomai, kurie, paaukojus laiko ir dėmesio, yra išsprendžiami. Jūs neprivalote taikstytis su jais visą gyvenimą sakydami „toks jau aš esu‘‘, jūs galite sau padėti.

„Pirmas pagalbos sau žingsnis taip pat gali būti ir jos prašymas. Jūs neprivalote to daryti vieni, jeigu tai yra įmanoma

Taip pat svarbu suprasti, kad pirmas pagalbos sau žingsnis taip pat gali būti ir jos prašymas. Jūs neprivalote to daryti vieni, jeigu tai yra įmanoma (apie tai daugiau šiame straipsnyje).

Toliau esantys klausimai gali būti nuorodomis į gilesnes problemas, signalizuojančias apie rimtus psichologinius sutrikimus. Tad rekomenduojame į juos atsakyti labai rimtai ir nuoširdžiai.

  • Ar mane pastoviai kankina nemiga arba miegu per daug?
  • Ar išbandžiau daug neveiksmingų (arba veiksmingų tik trumpam laikui) būdų savo sunkiai būsenai pagerinti ir nebežinau ko imtis?
  • Ar aš patiriu nevaldomą liūdesį?
  • Ar aš patiriu nevaldomą ir gilų vienišumo jausmą?
  • Ar nerimas ir panikos atakos trukdo man gyventi komfortabilų gyvenimą?
  • Ar patiriu nesuvaldomus pykčio priepuolius?
  • Ar kyla minčių apie savižudybę?
  • Ar esu apsėstas savo svorio/išvaizdos? Badauju/persivalgau?
  • Ar esu linkęs į savęs žalojimą?
  • Ar esu linkęs piknaudžiauti medžiagomis, kurios keičia mano būseną?
  • Ar esu patyręs seksualinę prievartą, fizinį arba emocinį smurtą?
  • Ar esu (fiziškai ar emociškai) smurtavęs prieš kitus?
  • Ar nekenčiu savęs?
  • Ar nekenčiu gyvenimo?
  • Ar gyvenimą stipriai apsunkina ir netgi gyventi trukdo gilūs egzistenciniai klausimai, į kuriuos, atrodo, niekas negalėtų atsakyti, net jei ir kreipčiausi pagalbos?

Teigiamai atsakius į bent į vieną iš šių klausimų rekomenduojame kreiptis specialistų pagalbos. Daugiau informacijos apie tai galite rasti čia.

Ką man daryti su šia informacija?

Į šiuos klausimus galite žiūrėti tarsi tai būtų klausimai apie kūno sveikatą. Dažnas teigiamai atsakęs į klausimą „ar neretai jaučiu diskomfortą arba skausmą nugaros apačioje?“ nedvejoja, kad reikia kreiptis pagalbos, mat puikiai supranta, kad sumažinęs diskomfortą dabar, galbūt išvengs nugaros problemų ateityje.

Pradžioje pakanka pastebėti.

Neprivalote visko imtis iškart, neprivalote netgi tą pačią akimirką imtis veiksmų. Pradėti galite nuo pastebėjimo. Tai galite daryti gvildendami vieną klausimą per savaitę ir sąmoningai stengdamiesi pastebėti, kur ir kaip dažnai su problema susiduriate.

Pavyzdžiui, jeigu į klausimą „ar sunku susikaupti?“ atsakėte teigiamai, galite bandyti galvoje „užsirašyti“ pastabą kaskart, kai patiriate sunkumų susikaupdami. Galbūt vakare galite skirti kelias minutes ir užrašyti visas situacijas, kuriose nepavyko sutelkti dėmesio, kai to reikėjo. Taip lengviau atskirsite, kiek stipriai tai trukdo siekti ilgalaikių tikslų. Identifikavę problemą ir pastebėję jos įtaką kasdieniame gyvenime galėsite nuspręsti, ar norite imtis veiksmų tai problemai išspręsti. Tą pačią strategiją galima taikyti visiems klausimams.

Jeigu teigiamai atsakėte į kelis klausimus, galite bandyti juos prioretizuoti pagal tai, kas jums aktualiausia ir sukelia daugiausiai sunkumų. Prioretizavimas gali jus pastūmėti imtis veiksmų (kadangi problema jums svarbi), tačiau taip pat gali veikti priešingai („problema tokia didelė ir pasireiškia taip dažnai, jog net nenoriu nieko apie tai daryti. Tiesiog noriu viską pamiršti“), tad prioretizuodami būkite pastabūs.

Kitame šios serijos straipsnyje kalbėsime apie tai, ką galime padaryti, tam, kad pagerinti savo psichologinę gerovę.

susisiję straipsniai

Article4Pic2

Kodėl kartais padėti sau reiškia kreiptis į specialistą?

Psichika ir Jos Reikšmė – III dalis

Article1Card

Kodėl svarbu skirti dėmesio savo vidiniam pasauliui?

Psichika ir Jos Reikšmė – I dalis

Kauno Diena, 2018 m. spalio 31 d. Straipsnis. „Statistika apnuogino problemą: kaip prižiūrėti sveikatą lietuviai žino, bet to nedaro‘‘ Prieiga per internetą:
https://m.kauno.diena.lt/naujienos/sveikata/sveikata/statistika-apnuogino-problema-kaip-priziureti-sveikata-lietuviai-zino-bet-nedaro-887156

American Psychological Association (2013) ‘Recognizing the Signs and Symptoms of Depression’ . Prieiga per internetą:
https://www.apa.org/topics/depression/symptoms

Brown, B. (2015) ‘Netobulumo dovana: kaip nustoti gyventi svetimą ir pradėti gyventi savo gyvenimą’, vert. Choromanskis, K.. Vilnius: Tapati.

Layous, K., Chancellor, J. and Lyubomirsky, S. (2014) ‘Positive activities as protective factors against mental health conditions’, Journal of Abnormal Psychology, 123(1), pp.3-12.

Suka, M., Yamauchi, T. and Sugimori, H. (2016). ‘Help-seeking intentions for early signs of mental illness and their associated factors: comparison across four kinds of health problems’. BMC Public Health 16(1). Prieiga per internetą:
https://bmcpublichealth.biomedcentral.com/articles/10.1186/s12889-016-2998-9

Woodman, M. (2009) ‘Addiction to perfection’. Brantford, Ont.: W. Ross MacDonald School Resource Services Library.