Autorė: Dominyka Bodrije
Redaktorė: Izabelė Kačinskaitė
Psichologinių praktikų pavojai: kodėl kartais mažiau yra daugiau
Praktikų prasmė asmeniniame tobulėjime – III dalis
Didelė dalis tvarių ir ilgalaikių rezultatyvių praktikų pradžioje gali sukelti emocinių sunkumų, kurie kartais yra įvardijami kaip praktikų „pavojai“. Tačiau jeigu apie tai žinome, esame tam pasiruošę ir turime planą, kaip su tuo tvarkytis, tai labiau tampa proceso dalimi, o ne „pavojumi“. Daugiau apie tai – šiame straipsnyje.
Iškilę nauji jausmai
Analizuodami save, savo praeitį ar sunkius praeities išgyvenimus neišvengiamai susidursite su nemaloniais jausmais, tačiau šis susidūrimas ir yra šansas pokyčiams, mat gaunate galimybę įsisąmoninti emocijas. Būtent dėl to svarbu žiūrėti į ilgalaikę naudą, o ne trumpalaikius pokyčius.
„Svarbu žiūrėti į ilgalaikę naudą, o ne trumpalaikius pokyčius.“
Galite išgirsti žmones skundžiantis, kad jiems kuri nors praktika netiko, nes žmogus ėmė justi daug nerimo. Tačiau tai nereiškia, kad praktika yra neveiksminga. Priešingai, tai gali būti ženklas, kad praktika veikia – ji atkapstė senas emocines traumas ar išgyvenimus, kurių nebuvo galimybės išjausti anksčiau. Tai galioja ne tik įvairioms individualiai atliekamoms praktikoms (kaip, pavyzdžiui, meditacija, jausmų žurnalo pildymas, intuityvus piešimas ir panašiai), bet ir giluminei psichoterapijai.
Ką su tais jausmais daryti?
Galų gale, visuomet yra galimybė, kad praktika anksčiau ar vėliau gali iššaukti sunkias emocijas. Svarbiausia – su šiomis emocijomis būti sąmoningiems: nebėgti nuo jų alkoholio ar kitų substancijų piknaudžiavimu, nekaltinti savęs dėl jų ar dar blogiau – jas neigti ir taip dar giliau užrakinti. Sąžiningumas su savimi yra labai svarbus. Reikia stebėti save ir žiūrėti, kiek iškilusių jausmų galite pakelti, o kiek – nebe. Jeigu jaučiate, kad iškylančios emocijos nepakeliamai sunkios ir matote, kad patys susitvarkyti negalėsite – būtina kreiptis pagalbos. Tikrai neprivalote to išgyventi vieni ir tuo labiau, laukti „iki paskutiniosios“.
„Bet kada praktiką galima sustabdyti, nuo jos atsitraukti.“
Taip pat naudinga atsiminti, kad bet kada praktiką galima sustabdyti, nuo jos atsitraukti, galbūt daryti mažiau, šiek tiek rečiau, švelniau. Darbas su psichika – subtilus ir sudėtingas procesas, kuris reikalauja pastabumo, supratingumo ir kantrybės.
Reikia suprasti, kad praktikos yra skirtos ne tam, kad prievartautumėte savo psichiką. Reikia, kad pajustumėte, kur ir ką prisitaikyti, ir kaip sau padėti. Nekreipdami dėmesio į tai, kaip jaučiatės, ir „varydami į priekį ir tik į priekį“, nepaisydami nieko aplink, galite padaryti žymiai daugiau žalos nei naudos.
Kaip minėjome praeitame šios serijos straipsnyje, gudrus ir strategiškas sprendimas – žinoti ir išbandyti daugiau nei vieną praktiką. Tai taip pat gali padėti tuo atveju, jeigu intensyvesnė praktika iškeltų emocijas ar jausmus. Tuomet tam, kad su jais išbūtumėte, galite naudoti kitą praktiką – švelnesnę, veikiančią kiek kitaip. Pavyzdžiui, į giliuosius psichikos sluoksnius einant intensyvios ir sudėtingos meditacijos (arba kitų praktikų) būdu, ypač – savarankiškai, iškylančias emocijas subalansuoti ir išjausti padeda kūrybinės veiklos (tapyba, poezijos, muzikos kūrimas ir panašiai).
„Gudrus ir strategiškas sprendimas – žinoti ir išbandyti daugiau nei vieną praktiką.“
Subjektyvumas
Kaip jau esame kalbėję straipsnyje apie psichologinius patarimus, esmė slypi kontekste. Bet kokios praktikos veiksmingumas, galų gale, priklauso nuo konteksto. Pavyzdžiui, kasdienė dėkingumo praktika žmogui, kuris turi labai stiprių trauminių patirčių vaikystėje (seksualinis ar fizinis smurtas), gali būti neefektyvi. Tad svarbu stebėti, kaip jaučiatės praktikos metu ir po jos. Priklausomai nuo praktikos, jos rezultatus pamatyti galima tik po ilgesnio laiko, todėl nuspręsti, ar praktika – veiksminga, anksčiausiai galima nebent po mėnesio.
Tiek sau pritaikydami patarimus, tiek – praktiką, esate už tai atsakingi. Bet kokia praktika gali būti netinkamai interpretuota arba pritaikyta ne laiku ir ne vietoje. Tokiais atvejais galima išgirsti, kaip žmonės sako, kad viena ar kita praktika yra bloga, nors tai su pačia praktika neturi nieko bendro, – iš tikrųjų, tai yra susiję su praktikos ir žmogaus psichikos sąveika. Nėra nė vienos garantuotai veikiančios technikos ar strategijos, kuri tinka visiems, – jų visų veiksmingumas priklauso nuo konteksto. Kuo daugiau taiklių klausimų sau užduosite ir atidžiau save stebėsite, tuo didesnis šansas, kad sau padėsite, o ne pakenksite.
„Pagrindinis pavojus praktikos pritaikyme yra savirefleksijos trūkumas.“
Pagrindinis pavojus praktikos pritaikyme yra savirefleksijos trūkumas. Tai reiškia, kad norint tinkamai pritaikyti praktiką, reikia stengtis stebėti save, nepulti į kraštutinumus ir pasistengti negilinti jau esamos problemos. Tai ypač svarbu, kai žmogus yra psichinio sutrikimo rizikoje. Pavyzdžiui, žmonės, linkę į neurotizmą ir kenčiantys nuo kontrolės, gautų daugiau naudos bandydami pažvelgti į praktiką kaip į žaidimą, mokydamiesi lankstumo ir pradėdami nuo laisvesnių ir mažiau stresą keliančių praktikų.
Įtakos mastai
Taip pat svarbu nepamiršti, kad jeigu keičiatės patys, potencialiai gali keistis ir iš pirmo žvilgsnio su žmogaus psichologija nesusiję dalykai. Kaip ir minėjome anksčiau, mūsų psichologija yra jautri aplinkai. Susitvarkius su vidiniais konfliktais, gyvenimo eiga gali netikėtai pasikeisti. Pavyzdžiui, gali drastiškai pasikeisti santykiai su artimiausiais žmonėmis arba galite nuspręsti keisti savo karjerą. Jaudintis dėl to tikrai neverta, nes šie pokyčiai atsitiks tik su jūsų noru, o jiems atėjus jau būsite psichologiškai tam pasiruošę.
susiję straipsniai
Kodėl geriau vieną kartą išbandyti nei 10 kartų išgirsti?
Praktikų prasmė asmeniniame tobulėjime I
Nuoseklumas ir įpročio kūrimas: kaip naujas praktikas prisijaukinti net labiausiai atidėliojantiems?
Praktikų prasmė asmeniniame tobulėjime – II dalis
„Man viskas gerai“ arba trumpai apie saviapgaulę
Psichologiniai patarimai ir asmeninė atsakomybė
Jung, C. G. (1969) ‘The Transcendent Function’, from ‘Structure and Dynamics of the Psyche’, vol. 8 of ‘The Collected Works of C.G.Jung’. London: Routledge & Kegan Paul; Princeton, New Jersey: Princeton University Press.
Holder, J. (2013) ‘49 Ways to Write Yourself Well’, Brighton: Step Beach Press.
Layous, K., Chancellor, J., & Lyubomirsky, S. (2014) ‘Positive activities as protective factors against mental health conditions’, Journal of Abnormal Psychology, 123(1), 3–12. https://doi.org/10.1037/a0034709 Prieiga per internetą: http://sonjalyubomirsky.com/files/2012/09/Layous-Chancellor-Lyubomirsky-2014.pdf
Niles, A., Haltom, K., Mulvenna, C., Lieberman, M. and Stanton, A. (2013) ‘Randomized controlled trial of expressive writing for psychological and physical health: the moderating role of emotional expressivity’, Anxiety, Stress, & Coping, 27(1), pp.1-17.
Pennebaker, J. (2021) ‘Using Expressive Writing to Heal Trauma’, The Weekend University, [vaizdo įrašas]. Prieiga internetu: https://www.youtube.com/watch?v=CjEr0xiXqio
Pennebaker J., Evans J.F. (2014) ‘Expressive Writing: Words that Heal’, Idyll Arbor
Richards, P., Richards, S. and Dowling, J., (2020) ‘How to Access Symbols to Ignite Your Creativity’ [vaizdo įrašas] Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=z8tPnQUczP0
Sin, N. and Lyubomirsky, S. (2009) ‘Enhancing well-being and alleviating depressive symptoms with positive psychology interventions: a practice-friendly meta-analysis’, Journal of Clinical Psychology, 65(5), pp.467-487.
Weldon, M. (2012) ‘Writing to save your life’, Campbell, CA: FastPencil.
West, M., (1980) ‘The psychosomatics of meditation’ Journal of Psychosomatic Research, 24(5), pp.265-273.