Autorė: Dominyka Bodrije
Redaktorė: Izabelė Kačinskaitė
„Man viskas gerai“ arba trumpai apie saviapgaulę
Psichologiniai patarimai ir asmeninė atsakomybė
Esame nuolat „bombarduojami“ įvairia, neretai ir prieštaringa, informacija. Kol internete vis daugėja aprašomų įvairių psichologinių mokslinių tyrimų ar psichologinių patarimų, surasti informacijos apie jų pritaikymą – nelengva. Tad kartais nesuvokdami tiek psichologijos mokslo subjektyvumo, tiek savo psichikos trapumo, susiduriame su sunkumais pritaikydami perskaitytus patarimus. Pritaikant psichologinius patarimus, praktikas, teorijas ar mokymus, asmeninė atsakomybė ir savirefleksija yra kertiniai elementai.
Esmė – kontekste
Psichika nėra nuo aplinkos izoliuotas fenomenas – ji nuolat sąveikauja ne tik su aplinka, bet ir vidumi, tarp skirtingų savo dalių (kaip, pavyzdžiui, sąmonė ir pasąmonė). Tai reiškia ne tik tai, kad psichologijos mokslas yra fundamentaliai subjektyvus, bet ir tai, jog svarbu negeneralizuoti bei atkreipti dėmesį į kiekvieno atskiro atvejo individualumą. Apibendrinantys patarimai individualiems atvejams dažniausiai tiesiog netinka.
„Apibendrinantys patarimai individualiems atvejams dažniausiai tiesiog netinka.“
Paėmus izoliuotą psichologijos patarimą ar kokią nors praktiką, praktiškai neįmanoma pasakyti, ar ji naudinga, ar žalinga, nes neturime konteksto, trūksta kertinės lygties dalies – žmogaus psichikos. Deja, mes kiekvienas esame atsakingas už patarimo pritaikymą sau. Bet koks patarimas gali būti netinkamai interpretuotas arba pritaikytas ne laiku ir ne vietoje. Tas pats ir su praktikomis – bet kuri praktika ar technika gali būti atliekama klaidingai arba netinkamai pritaikoma. Tokiais atvejais girdime, kaip žmonės sako, kad vienas ar kitas patarimas yra nieko vertas, nes rezultatas neatitiko lūkesčių.
„Vienas ir tas pats patarimas gali būti vienam žalingas, o kitam – naudingas.“
Labai svarbu visuomet kritiškai vertinti informaciją su mintimi, kad psichologija yra fundamentaliai subjektyvus mokslas. Vienas ir tas pats patarimas gali būti vienam žalingas, o kitam – naudingas.
Dviprasmiškumas
„Būk organizuotas. Susitvarkyk kambarį. Turėk aiškią struktūrą.“
Tai yra vienas iš vis labiau populiarėjančių psichologinių patarimų, galinčių atrodyti nekaltai ir, galbūt, netgi tinkamas kiekvienam. Vis tik kai kuriems šis patarimas gali sugadinti kūrybinį srautą. O jeigu gyvenime kenčiate nuo neurotizmo ir pernelyg didelio perfekcionizmo, uždėjus papildomą sluoksnį struktūros, situacija gali tik pablogėti. Būtent todėl visuomet labai svarbu individualus kontekstas, nes palikus jį už borto labai dažnai sunaikinamas žmonių kūrybiškumas.
Tas pats galioja ir įvairioms praktikoms. Pavyzdžiui, svajonių išsipildymo vizualizacija (optimizmo repetavimo praktika) žmogui, pastoviai ieškančiam patvirtinimo iš kitų, gali prisidėti prie jo polinkio abejoti savo gebėjimais siekiant tikslų.
Teoriškai galima sakyti, kad visiems žmonėms negalima duoti to paties patarimo, tačiau šiais laikais tai nėra realu. Mūsų skaitomi straipsniai ar žiūrimos laidos tiesiog fiziškai negali visko individualizuoti. Vienintelis būdas apsisaugoti – patiems prisiimti atsakomybę ir būti atidiems. Nuo šiol galite stengtis sąmoningai atkreipti į tai dėmesį.
Savęs apgaudinėjimas
Negana to, esame linkę automatiškai atmesti tai, kas neatitinka mūsų pažiūrų. Nenorime kvestionuoti savo įsitikinimų, patys nesuprasdami tam priešinamės – visais būdais to pasąmoningai vengiame. Psichologijoje dažnai galime sutikti pozityvius dalykus, kurie yra pasislėpę po negatyvumo kauke. Pavyzdžiui, didelis nenoras pritaikyti vieną ar kitą patarimą gali parodyti, kad mums jo iš tikrųjų gali labai reikėti. Tai reiškia, kad dažnai automatiškai atmetame tai, kas mus potencialiai gali padaryti sąmoningesniais. Tai vadinama neigimu (angl. denialism), ir tai yra vienas stipriausių gynybos ir savęs apgaudinėjimo mechanizmų.
„Esame linkę automatiškai atmesti tai, kas neatitinka mūsų pažiūrų.“
Pavyzdžiui, jeigu žmogus, patiriantis sunkumų su kontrole, perfekcionizmu ir perdėtu tvarkymusi, perskaitys, kad patarimas apie struktūrą – dviprasmiškas, jis staiga gali pradėti neigti faktą, kad patarimas nėra universalus. Mat jis prieštarauja jo baziniams įsitikinimams. Šis žmogus norėtų, kad visi aplinkui būtų tokie organizuoti ir strūkturizuoti kaip jis. Jam būtų sunku suvokti, kad toks jo elgesys potencialiai prisideda prie jo kūrybiškumo stokos.
Taip pat esame linkę informacijos spragas užpildyti šališka informacija ir nuolat pasąmoningai ieškome mūsų įsitikinimus patvirtinančios informacijos.
„Taip pat esame linkę informacijos spragas užpildyti šališka informacija ir nuolat pasąmoningai ieškome mūsų įsitikinimus patvirtinančios informacijos.“
Kitas hipotetinis pavyzdys – chaotiškas, tvarkytis nemėgstantis ir visiškai struktūros gyvenime neturintis, ir nuo to kenčiantis, žmogus, perskaitęs tą patį tekstą gali pradėti teisinti savo elgesį, su mintimi, kad truputis struktūros jo gyvenime sunaikins jo kūrybinį srautą. Iš tikrųjų, galbūt šiek tiek struktūros ir tvarkos jo gyvenime jam padėtų išspręsti jo chaoso keliamas problemas.
Galite puikiai matyti, kaip abiejuose hipotetiniuose pavyzdžiuose žmogus save apgavo, racionalizuodamas savo elgesį į sau ilgainiui nenaudingą pusę.
Taip pat skaitydami įvairių sutrikimų simptomus, straipsnius apie psichologiją ar tiesiog žiūrėdami vaizdo įrašus esame linkę ne tik neatsargiai apibendrinti, bet ir viską, ką girdime pritaikyti sau. Dažniausiai tai vyksta automatiškai ir nekreipiame į tai daug dėmesio, o po to net nesusimąstydami klijuojame sau ar pažįstamiems tokias etiketes kaip „apsišaukėlio sindromas“ (angl. imposter syndrome). Toks elgesys gali būti pavojingas – identifikacija gali padaryti žymiai daugiau žalos nei naudos, tad svarbu išlikti atidiems.
Savęs apgaudinėjimas yra pagrindinis sunkumas, su kuriuo nuolat vis susidursite, jeigu nuoširdžiai sieksite pažinti save. „Apgaudinėti save“ yra natūralu ir nė vienas nesame nuo to apsaugotas. Pradžioje galite tiesiog pabandyti atkreipti dėmesį į tai, kaip tai darote.
Kraštutinumų problema ir balanso prasmė
Kad galime save potencialiai apgauti, išduoda mūsų polinkis į kraštutinumus – išgirdę patarimą, nusprendžiame, kad darysime daug arba staiga visiškai atsisakysime jo. Balansuoti tarp dviejų kraštutinumų ir abejoti – sveika. Svarbu nežaloti savo psichikos, bet tuo pačiu ir nenaudoti to kaip pasiteisinimo, kad nedarytumėte nieko išvis. Pavyzdžiui, žmogus, kenčiantis nuo perdėto noro viską nuolat kontroliuoti, negali tiesiog imti ir gyventi vadovaudamasis spontaniškumu, nes tai gali atskleisti daug pasislėpusio nerimo. Tačiau tas pats žmogus gali nuspręsti patarimą šiek pakeisti ir taip labiau pritaikyti savo specifinei situacijai: galbūt kartą į dvi dienas pasielgti spontaniškai ir neplanuotai – šansas, kad patarimas duos naudos, didesnis. Taip pat padidėja tikimybė, kad patarimu bus naudojamasi, nes maži pasikeitimai ne taip gąsdina.
„Kad galime save potencialiai apgauti, išduoda mūsų polinkis į kraštutinumus – išgirdę patarimą, nusprendžiame, kad darysime daug arba staiga visiškai atsisakysime jo.“
Galų gale, ypač jeigu abejojame, galiausiai nuspręsti galime tik išbandę patarimą. Prieš ką nors pabandydami galime savęs paklausti:
- Ar šis patarimas neprisidės prie mano destruktyvaus elgesio?
- Kokie mano lūkesčiai ir ko aš siekiu pritaikydamas patarimą ar idėją?
- Ar aš, pritaikydamas patarimą, neperšoku nuo vieno kraštutinumo prie kito?
- Ar yra būdas pritaikyti patarimą po truputį, neperlenkiant lazdos?
Ir taip pat atsiminti, kad nė vienas nesame atsparus:
- Informacijos, kuri patvirtina mūsų jau esamus įsitikinimus, ieškojimui;
- Informacijos apvalinimui ir supaprastinimui;
- Žinių spragų užpildymui šališka informacija;
- Automatinės identifikacijos/informacijos pritaikymui sau.
susiję straipsniai
101 priežastis, kodėl nereikia ignoruoti savo vidinio balso
Psichika ir Jos Reikšmė – II dalis
Holder, J. (2013) ‘49 Ways to Write Yourself Well’, Brighton: Step Beach Press.
Layous, K., Chancellor, J., & Lyubomirsky, S. (2014). ‘Positive activities as protective factors against mental health conditions’, Journal of Abnormal Psychology, 123(1), 3–12. https://doi.org/10.1037/a0034709 Prieiga per internetą: http://sonjalyubomirsky.com/files/2012/09/Layous-Chancellor-Lyubomirsky-2014.pdf
Pennebaker J., Evans J.F. (2014) ‘Expressive Writing: Words that Heal’, Idyll Arbor.
Richards, S., Richards, P. and Dowling, J. (2020) ‘Release your instincts. Overcoming Addiction: A Jungian Lecture’, [vaizdo įrašas]. Prieiga per internetą: https://youtu.be/beF-2KBY1gg
Richards, S., Richards, P. and Dowling, J. (2020) ‘Finding Your Destiny by Discovering your Personal Myth’, [vaizdo įrašas]. Prieiga per internetą: https://youtu.be/MW5NBKS-7Lc
Richards, S., Richards, P. and Dowling, J. (2020) ‘The Psychology of Active Imagination and Dissociation’, [vaizdo įrašas]. Prieiga per internetą: https://youtu.be/QMECOwn8q50
Sin, N. and Lyubomirsky, S. (2009) ‘Enhancing well-being and alleviating depressive symptoms with positive psychology interventions: a practice-friendly meta-analysis’, Journal of Clinical Psychology, 65(5), pp.467-487.
Smyth, J., Stone, A., Hurewitz, A. and Kaell, A. (1999) ‘Effects of Writing About Stressful Experiences on Symptom Reduction in Patients With Asthma or Rheumatoid Arthritis’ Journal of American Medical Association, 281(14), p.1304. Prieiga per internetą: https://jamanetwork.com/journals/jama/fullarticle/189437
The Conversation (2020) ‘Coronavirus responses highlight how humans are hardwired to dismiss facts that don’t fit their worldview’. Prieiga per internetą: https://theconversation.com/coronavirus-responses-highlight-how-humans-are-hardwired-to-dismiss-facts-that-dont-fit-their-worldview-141335