Kognicija, mokslinis raštingumas ir kodėl vakcinos vis dėlto nesukelia autizmo
Autorė: Dominyka Bodrije
Redaktorė: Izabelė Kačinskaitė
Kognicija, mokslinis raštingumas ir kodėl vakcinos vis dėlto nesukelia autizmo
Paviršinės sąmokslo teorijų atsiradimo priežastys
Sąmokslo teorijos – II dalis
Yra sąmokslo teorija, kuri sako, kad „sąmokslo teorijos“ koncepciją sukūrė CŽV. Aišku, greitas ir paprastas fakto patikrinimas parodo, kad šis terminas atsirado maždaug 1870-aisiais ir išpopuliarėjo kažkur 1950-aisiais. Fakto patikrinimo veiksmas yra tam tikro lygmens mokslinio raštingumo pasireiškimas – vien mintis, kad perskaitytą informaciją reikia tikrinti yra išlavinto mokslinio racionalizmo bruožas. Skaitydami apie sąmokslo teorijas dažnai juokiamės ir galvojame, kad nieko bendro su jų pasekėjais neturime. Šiame straipsnyje kviečiame jus giliau pažvelgti ne tik į sąmokslo teorijas, bet ir jūsų pačių mąstymo modelius.
Apie vakcinas ir autizmą
Čia galite rasti metaanalizę, grupuojančią dešimt mokslinių tyrimų, įrodančių, kad vakcinos ir autizmas neturi koreliacijos ir yra visiškai nesusiję tarpusavyje. Visos metaanalizės imtis yra daugiau nei 1,26 mln. vaikų.
Kyla klausimas: ar tai, kad žmonės vis dar tiki, kad vakcinos sukelia autizmą, lemia mokslinio išsilavinimo trūkumas (pavyzdžiui, nežino, kas yra metaanalizė, kiek daug žmonių dalyvauja sudėtingame metaanalizės procese, kiek skirtingų žingsnių ir apsisaugojimo priemonių imamasi, kad metaanalizės būtų maksimaliai patikimas mokslinis šaltinis, kaip pačiam įvertinti metaanalizės ar bet kokio kito mokslinio tyrimo svarumą ir pan.). O gal problema – gilesnė, susijusi su žmogaus psichologija? Galbūt nepasitikėjimas vakcinomis susijęs su nepasitikėjimu sveikatos priežiūros sistema?
Šiame straipsnyje peržvelsime mokslinio išsilavinimo svarbą sąmokslo teorijų pasekėjuose ir pradėsime gvildenti psichologinių veiksnių įtaką šiam fenomenui, pradedant kognicija ir racionalistinio mąstymo įgūdžių trūkumu.
Mokslinis raštingumas
Mokslinis raštingumas – tai žinios apie mokslinius terminus ir procesus. Mokslinis raštingumas reiškia, kad žmogus moka klausti, surasti ar nustatyti atsakymus į klausimus, iškeltus iš smalsumo apie kasdienius patyrimus. Taip pat moka skaityti ir suprasti mokslinius straipsnius, dalyvauti diskusijose apie šių straipsnių pagrįstumą. Negana to, tai reiškia, kad žmogus yra moksliškai išsilavinęs ir geba atpažinti kokybišką informaciją, pagrįstai argumentuoti ir pritaikyti argumentus išvadoms. Mokslinis raštingumas turi daug lygmenų ir pavidalų. Akivaizdu, kad, tarkime, moksleivio ir mokslininko mokslinis raštingumas bus skirtingas.
„Mokslinis raštingumas reikalingas tiems, kuriems rūpi informacijos skaidrumas ir tikslumas.“
Mokslinis raštingumas reikalingas tiems, kuriems rūpi informacijos skaidrumas ir tikslumas. Šiokių tokių pagrindų mus moko mokykloje, šiek tiek daugiau – universitete, ypač magistro ir doktorantūros studijose. Žinoma, universitete išmoktas mokslinis raštingumas nėra išminties viršūnė – visada galime (ir turėtume!) klausti gilesnių ir sudėtingesnių klausimų.
Deja, mokslinis raštingumas kaip įgūdis nėra taip plačiai paplitęs kaip gali atrodyti – ne visi moka ieškoti, skaityti ir vertinti mokslinius straipsnius ar tyrimus. Tuo labiau, tikrai ne visi varginasi tai išvis daryti.
Mokslinio (ne)raštingumo pavyzdys, tęsiant vakcinų ir autizmo temą
„Ieškant informacijos, svarbu visuomet bandyti eiti į pirminį šaltinį ir nesiremti naujienų portalais ar kitais šaltiniais, cituojančiais mokslinius straipsnius. “
Ieškant informacijos, svarbu visuomet bandyti eiti į pirminį šaltinį ir nesiremti naujienų portalais ar kitais šaltiniais, cituojančiais mokslinius straipsnius. Taip lengviau išvengti šališkumo ar informacijos iškreipimo. Originaliuose moksliniuose straipsniuose taip pat galima rasti papildomos informacijos (ar šis tyrimas vis dar validus? Prieš kiek metų jis buvo publikuotas? Ar yra interesų konfliktų? Ir t. t.).
Pavyzdys:
- Šiame naujienų portalo straipsnyje rašoma, kad vieno mokslinio tyrimo rezultatų apie nerastą MMR vakcinų ir autizmo ryšį pakartotinė analizė parodo to tyrimo nenuoseklumą ir šališkumą. Sustabdžius paiešką čia, galima bandyti šį straipsnį naudoti kaip argumentą, kad neva vakcinos yra susijusios su autizmu.
- Tačiau suradus paties mokslinio tyrimo originalą, kurį cituoja minėtas naujienų portalas, aiškiai matoma, kad šis straipsnis buvo atšauktas.
- O atšaukimo dokumente rašoma, kad redaktorius ir leidėjas apgailestaudami atsiėmė straipsnį, nes interesų konfliktai nebuvo deklaruoti (tai pakenkė tarpusavio peržiūros procesui). Be to, tarpusavio peržiūra po paskelbimo išreiškė susirūpinimą dėl metodų ir statistinės analizės pagrįstumo.
Šis infografikas gali padėti atsirinkti informaciją:
Sąmokslo teorijos – išankstinių nuostatų racionalizavimas
„Nemažai sąmokslo teorijų būtent ir „patvirtina“ kažkokius stereotipus, pasąmoningus nepagrįstus įsitikinimus arba jau ir taip stigmatizuojamas grupes.“
Mokslinis raštingumas ir mokslinis racionalizmas gali būti matomas kaip „priešnuodis“ išankstinėms nuostatoms ar stereotipams. Nemažai sąmokslo teorijų būtent ir „patvirtina“ kažkokius stereotipus, pasąmoningus nepagrįstus įsitikinimus arba jau ir taip stigmatizuojamas grupes. Tokios sąmokslo teorijos būna susijusios su socialinėmis mažumomis (pavyzdžiui, LGBT) etninėmis mažumomis (žydais, romais ir pan.) valdžios elitu (prezidentais, Seimo nariais, įtakingais asmenimis). Tokias sąmokslo teorijas tiesiog graibsto atitinkamus įsitikinimus turintys žmonės – jos patogiai patvirtina jų pasaulėžiūrą.
Racionalistinis mąstymas ir kognicija
Nors mūsų mąstymo modeliai ir kognityviniai įgūdžiai nėra sąmokslo teorijų atsiradimo priežasties šaknys, svarbu pastebėti, kokias racionalistinio mąstymo klaidas daro sąmokslo teorijų pasekėjai ir iš to pasimokyti:
„Labai dažnai koreliacija maišoma su priežastiniu ryšiu. Koreliacija nėra lygi priežastiniam ryšiui – tai yra kognicijos proceso klaida.“
- „Įvairaus plauko“ netyčiniai ar tyčiniai nesusipratimai, ar nesąžiningumai, atsitikę iš valdžios ar mokslo pusės naudojami kaip argumentai, „patvirtinantys“ sąmokslo teoriją (kraštutinis juoda/balta mąstymas). Į lygtį neįskaičiuojama tai, kad mes visi darome klaidų, mokslas ir valdžia – ne išimtis. Tai susiję su jungčių darymu ten, kur jų neturėtų būti; taip pat susiję su sekančiame punkte aprašoma klaida;
- Labai dažnai koreliacija maišoma su priežastiniu ryšiu. Koreliacija nėra lygi priežastiniam ryšiui – tai yra kognicijos proceso klaida (pavyzdžiui, tai, kad tuo pačiu metu sukilo kainos ir pasikeitė prezidentas gali koreliuoti, tačiau prezidento pasikeitimas nėra sukilusių kainų priežastis). Jeigu bijote ar esate išsigandę, jausmai iškreips tai, kaip matote aplinką.
- Pervertinama tuo pačiu metu vykstančių įvykių tikimybė;
- Galimybė pakeičiama į įsitikinimą (jeigu manau, kad yra galimybė, kad taip yra/bus, reiškia taip ir yra);
- Informacijos, kuri patvirtina mūsų jau esamus įsitikinimus priėmimas ir atmetimas tos, kuri nepritampa prie esamos pasaulėžiūros;
- Sveiko proto/išminties momentas (angl. common sense): kai kuriems savaime suprantami ir logiški dalykai (kad, pavyzdžiui, kaimynas, dirbantis Seime nėra ateivis-driežas-humanoidas) sąmokslo teorijų pasekėjams atrodo sunkiai suvokiami ir nepaaiškinami;
- Taip pat sąmokslo teorija gali būti tarsi išsigelbėjimas, kai neišeina „pakelti“ ar „sutalpinti“ daug sudėtingos informacijos;
- Tingus mąstymas ir tingėjimas tyrinėti. Vietoj to ieškoma šališkumą patvirtinančios informacijos, neskiriama laiko faktų tikrinimui (arba faktų tikrinimu tiesiog nepasitikima);
- Supaprastinimas: populiarūs labai paprasti a-b-c-d paaiškinimai (padarius a, b ir c visas pasaulio blogis bus sunaikintas, tad visi gyvensime ilgai ir laimingai). Toks vaikiškas mąstymo būdas neįtraukia sudėtingų socialinių, psichinių, ekonominių ir politinių mechanizmų;
- Sąmokslo teorijos traukia žmones, ieškančius paaiškinimų ir prasmės, kurie dėl kognityvinių įrankių trūkumo ar praeities patirčių, negali rasti tikslumo racionalistinėmis priemonėmis.
„Geriau – pabandyti juos suprasti, gal net surasti vietų, kur galite susitapatinti su panašiomis episteminėmis klaidomis.“
Nors ir kalbėjome apie mokslo raštingumo trūkumą ir mąstymo modelius, naudodami būtent sąmokslo teorijų pasekėjų pavyzdį, svarbu atsiminti, kad mes visi galime pasimokyti iš sąmokslo teorijų pasekėjų klaidų – esame linkę daryti lygiai tas pačias klaidas, tik galbūt žymiai subtiliau ar kitose srityse, kuriose daug nenusimanome. Kviečiame jus nekritikuoti ir nežeminti žmonių, mąstančių kitaip. Geriau – pabandyti juos suprasti, gal net surasti vietų, kur galite susitapatinti su panašiomis episteminėmis klaidomis. Vieno iš senesnių straipsnio pabaigoje paminėjome kelis punktus, svarbius atsirenkant informaciją. Nepamirškite, kad mes nė vienas nesame atsparus nuo:
- Informacijos, kuri patvirtina mūsų jau esamus įsitikinimus, ieškojimo;
- Informacijos apvalinimo ir supaprastinimo;
- Žinių spragų užpildymo šališka informacija;
- Automatinės identifikacijos/informacijos pritaikymo sau.
Tai įsisąmoninus, gali pasidaryti aišku, kad mechanizmai, veikiantis sąmokslo teorijų pasekėjų protuose nėra unikalūs – mes visi daugiau ar mažiau naudojame tokius mąstymo modelius. Bet kodėl tuomet mes netikime, kad pasaulį valdo driežai-humanoidai?
Kitame straipsnyje kalbėsime apie gilumines sąmokslo teorijų atsiradimo ir gyvavimo priežastis.
susiję straipsniai
Sąmokslo teorijos: kodėl svarbu iš jų ne tik juoktis?
Sąmokslo teorijos – I dalis
Ką turi bendro pasąmonė ir sąmokslo teorijos?
Sąmokslo teorijos – III dalis
Bardon, A. (2020) ‘Coronavirus Responses Highlight how Humans are Hardwired to Dismiss Facts that don’t Fit their Worldview’, The Conversation. Prieiga per internetą: https://theconversation.com/coronavirus-responses-highlight-how-humans-are-hardwired-to-dismiss-facts-that-dont-fit-their-worldview-141335
Butter M. (2020) “There’s a Conspiracy Theory that the CIA Invented the Term ‘Conspiracy Theory’- Here’s Why”, The Conversation. Prieiga per internetą:
https://theconversation.com/theres-a-conspiracy-theory-that-the-cia-invented-the-term-conspiracy-theory-heres-why-132117
Dictionary.com (2021) Definition of conspiracy theory | Prieiga internetu:
https://www.dictionary.com/browse/conspiracy-theory
Douglas M.K., Uscinski J.E., Sutton R.M., Cichocka A., Nefes T. , Ang C.S., Deravi F. (2019) ‘Understanding Conspiracy Theories’, Advances in Political Psychology, Vol. 40, https://doi.org/10.1111/pops.12568
Franks B., Bangerter A., Bauer M. (2013) ‘Conspiracy theories as quasi-religious mentality: an integrated account from cognitive science, social representations theory, and frame theory’, Frontiers in Psychology, Vol 4. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.3389/fpsyg.2013.00424
Georgiou N. (2020) ‘From Reptile Overlords to Rubella Outbreaks: the Psychology of Conspiracy Theories’, Society for Personality and Social Psychology. Prieiga per internetą:
https://spsp.org/news-center/blog/georgiou-psychology-conspiracy-theory
Gorvett Z. (2020) ‘What We Can Learn From Conspiracy Theories’, BBC. Prieiga per internetą:
https://www.bbc.com/future/article/20200522-what-we-can-learn-from-conspiracy-theories
Jim Kline (2017) ‘C. G. Jung and Norman Cohn Explain Pizzagate: The Archetypal Dimension of a Conspiracy Theory’, Psychological Perspectives, 60:2, 186-195
Marchiano L., Lee J.R., Steward D.C. (2021) ‘Seeking Certainty: The Seduction of Conspiracy Theories’ , This Jungian Life [vaizdo įrašas]. Prieiga per internetą: https://youtu.be/XOz0Iptdues
Merriam-webster.com (2021) Definition of CONSPIRACY THEORY | Prieiga internetu:
https://www.merriam-webster.com/dictionary/conspiracy%20theory
National Research Council (1996) ‘National Science Education Standards’, Washington, DC: The National Academies Press. https://doi.org/10.17226/4962.
Raab, M. H., Ortlieb, S. A., Auer, N., Guthmann, K., & Carbon, C. C. (2013). ‘Thirty shades of truth: conspiracy theories as stories of individuation, not of pathological delusion’. Frontiers in psychology, 4, 406. https://doi.org/10.3389/fpsyg.2013.00406
Vladislav Šolc (2019) ‘Dark Religion and Conspiracy Theories’, Jung Journal, 13:4, 14-34, DOI: 10.1080/19342039.2019.1676142