Pirmas žingsnis – nuspręsti kreiptis pagalbos. O kas toliau?
Autorė: Dominyka Bodrije
Redaktorė: Izabelė Kačinskaitė
Pirmas žingsnis – nuspręsti kreiptis pagalbos. O kas toliau?
Psichologas, psichoterapeutas, psichiatras – įprastai žmonėms tai skamba kaip vienas ir tas pats dalykas. Jei reikėtų tiksliai įvardinti, kuo skiriasi šie specialistai, pasimestų ne vienas. Tad šiandien kviečiame kartą ir visiems laikams išsiaiškinti, kuo skiriasi šie specialistai. Ir ne tik – kartu papasakosime, kuo skiriasi giluminė psichoterapija ir kognityvinė elgesio terapija, ir ką daryti nusprendus kreiptis pagalbos.
Nuo ko pradėti?
Pirmas žingsnis, kurį jau padarėte, – pripažinote sau, kad jūsų problemai išspręsti jūsų pačių įžvalgų ar jėgų nepakanka ir nusprendėte kreiptis pagalbos. Jums padėti gali psichologas, psichoterapeutas ar psichiatras.
Tad kuo gi skiriasi psichologai, psichiatrai ir psichoterapeutai?
Psichologai turi būti įgiję nemedicininį psichologijos bakalauro ir magistro laipsnį. Jie gali konsultuoti, padėti įvertinti problemą ir rasti sprendimo būdus. Psichologas, neįgavęs papildomo išsilavinimo skirto psichoterapijai, psichoterapijos paslaugų teikti negali.
Psichiatrai yra įgiję medicinos išsilavinimą, tad gali ne tik diagnozuoti, bet ir išrašyti vaistus. Iš gelmių psichologijos perspektyvos, „gydymas vaistais“ dažnai būna tik simptomų paslėpimas, o norint iš tikrųjų išspręsti problemą, turėtų būti taikoma psichoterapija. Tačiau tai jokiais būdais nereiškia, kad vaistai yra nenaudingi. Strategiškai paskyrus vaistus (kartais vaistai yra tiesiog būtini, ypač gydymo pradžioje, nes simptomai gali būti per stiprūs, kad pavyktų sėkmingai dirbti su pacientu) galima gauti naudos ir ženkliai palengvinti gydymo eigą.
Psichoterapeutai šalia psichologijos bakalauro ir magistro laipsnio (arba medicinos išsilavinimo, jeigu tai – psichiatras), turi būti baigę podiplomines savo psichoterapijos pakraipos studijas. Psichoterapeutai gali ne tik konsultuoti, bet ir teikti ilgalaikes psichoterapines paslaugas. Svarbu suprasti, jog podiplominių studijų metu specialistai patys privalo pereiti tam tikrą psichoterapijos sesijų skaičių (giluminėje psichoterapijoje tai gali svyruoti nuo dviejų iki kelių šimtų valandų, priklausomai nuo pakraipos), kas nėra įtraukta į psichologijos magistro studijas. Tai padeda užtikrinti, kad specialistas bus išsprendęs kiek įmanoma daugiau asmeninių problemų, giliau save pažinos ir tokiu būdu galės efektyviau padėti klientui, mat jau pats bus nuėjęs tam tikrą dalį savęs pažinimo kelio. Būtent todėl, mes patariame, jei įmanoma, rinktis vieną iš giluminės psichoterapijos krypčių terapeutų.
Psichiatras, psichologo konsultacija ar pokalbio terapija?
Jeigu norite giliau pažinti save ir savo asmenybę arba susiduriate su kokiais nors gyvenimo sunkumais, kuriems galbūt trūksta tam tikrų įgūdžių, galite išbandyti pokalbio terapiją (psichoterapiją arba psichologo konsultacijas).
Jeigu manote, kad turite stiprių psichinių problemų, simptomai jums trukdo kasdieniame gyvenime ar įtariate sau kokį nors psichinį sutrikimą, galite ne tik išbandyti pokalbio terapiją arba konsultacijas su psichologu, tačiau taip pat galite kreiptis į psichiatrą. Turint omenyje, kad visų situacijos yra unikalios ir skirtingos, svarbu prisiminti, kad kompetentingi psichologai ir psichoterapeutai nukreips jus pas psichiatrą, jeigu tai bus būtina. Todėl, mūsų nuomone, pirmiausia tikslingiau kreiptis pas psichologą ar psichoterapeutą, o ne psichiatrą. Taip pat galima kreiptis pas abu – ir psichologą/psichoterapeutą, ir psichiatrą.
Pokalbio terapija – ne tik paprastas pokalbis
Sumanius išbandyti pokalbio terapiją, turite du pasirinkimus – vieną iš giluminės psichoterapijos šakų (Lietuvoje lengviausia rasti yra psichodinaminę, egzistencinę, Geštalto, Jungistinę), arba kognityvinę elgesio terapiją.
Kognityvinė elgesio terapija (toliau – KET) yra trumpalaikė (kartais gali apsiriboti 6–20 susitikimų) ir yra orientuota į strategišką minčių ir elgesio keitimą, su tikslu pašalinti simptomus per limituotą laiko tarpą.
„Iš gelmių psichologijos perspektyvos, KET gali pašalinti simptomus, tačiau neišsprendžia problemos iš pamatų – problema gali atsinaujinti ir pasireikšti per kitokius simptomus. “
Iš gelmių psichologijos perspektyvos, KET gali pašalinti simptomus, tačiau neišsprendžia problemos iš pamatų – problema gali atsinaujinti ir pasireikšti per kitokius simptomus. To priežastys, anot gelmių psichologijos specialistų, gali būti tai, kad KET neatsižvelgia į žmogaus pasąmonę, o koncentruojasi į paviršių. Nors užduotys, kurias rekomenduoja KET specialistai, gali būti puikūs savipagalbos ir prevencijos būdai, jos neanalizuoja gilesnių žmogaus psichikos sluoksnių. Tuo tarpu įrodymų apie giluminės psichoterapijos metodų efektyvumą daugėja. Tyrimai rodo, kad giluminė psichoterapija turi ilgalaikį ir gilesnį poveikį nei vien kognityvinė (pažinimo) ar bihevioristinė (elgesio) terapijos.
„Nors skirtingos giluminės psichoterapijos šakos turi skirtingus metodus, dažniausiai viskas priklauso nuo paciento būdo. Mat paciento pasąmonė dažnai yra matoma kaip terapijos eigos vedlė.“
Giluminė psichoterapija dažniausiai yra ilgalaikė psichoterapija (nors tų pakraipų specialistai neretai siūlo ir trumpalaikes konsultacijas). Giluminės psichoterapijos šakos unikalios, nes atsižvelgia į pasąmonę ir jos ryšį su sąmone. Šios psichoterapijos tikslas yra žvelgti giliau, su tikslu išanalizuoti žmogaus asmenybę iš pagrindų. Nors skirtingos giluminės psichoterapijos šakos turi skirtingus metodus, dažniausiai viskas priklauso nuo paciento būdo. Mat paciento pasąmonė dažnai yra matoma kaip terapijos eigos vedlė.
KET vyksta konfrontacija su pasąmone, o giluminė psichoterapija bendradarbiauja su ja. Nors KET ir giluminės psichoterapijos atstovai neretai „kariauja“, svarbu suprasti, kad abi pokalbio terapijos šakos turi savo unikalią paskirtį. Pavyzdžiui, KET gali būti naudinga gydant valgymo sutrikimus ar priklausomybių problemas, kartu sujungus ją su gilumine psichoterapija. Taip pacientas išmoksta tam tikrų įgūdžių ir susipažįsta su savo mąstymu (KET). O giluminėje psichoterapijoje paliečiami gilesni psichikos sluoksniai, iš kurių sutrikimas ir kyla.
Kuo skiriasi psichologo konsultacija nuo psichoterapijos?
Psichoterapija – ilgalaikis procesas (gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų), o konsultacijos gali apsiriboti tam tikru susitikimų skaičiumi – pavyzdžiui, 20. Psichoterapijoje terapeutas dirba su mintimi, kad matys klientą dar daug kartų, tad vis giliau ir giliau „kapstysis“ asmenybėje, o per tą laiką bus išsprendžiama ne viena problema ir įgyta nemažai naujų įgūdžių. Tad psichoterapija vykdoma su tikslu kiek įmanoma giliau pažvelgti į save ir savo asmenybę, o konsultacija yra tikslingesnis procesas, labiau fokusuotas į šiuo metu patiriamus sunkumus.
Meno terapijos
„Dailės, kūno, judesio ir šokio terapijos gali būti pranašesnės už pokalbio terapiją, nes kūnas ar piešinys niekada nemeluoja.“
Taip pat labai veiksmingos gali būti dailės, kūno, judesio ir šokio terapijos. Neretai jos netgi gali būti pranašesnės už pokalbio terapiją, nes kūnas ar piešinys niekada nemeluoja. Tuo tarpu pokalbio terapijoje galime pasimesti žodžiuose, o ne įkūnyti tiesą ir patirtis. Itin gerai veikia pokalbio terapijos kartu su meno terapijomis – jos gali papildyti viena kitą, pagreitinti procesus. Pavyzdžiui, kūno terapija gali padėti įkūnyti pokalbio terapijoje atrastus suvokimus. Ir atvirkščiai – pokalbio terapija gali padėti integruoti kūno terapijoje iškilusias traumas. Šios terapijos veiksmingos įvairiausiais atvejais, nepriklausomai nuo žmogaus problemos ar sutrikimo.
Kur ieškoti?
Čia galite rasti Lietuvos psichoterapijos asociacijos psichoterapeutų sąvadą. Jame yra beveik 300 giluminės psichoterapijos podiplomines studijas baigusių psichoterapeutų. Sąvade taip pat rašomas miestas ir psichoterapijos paradigma, pagal kurią specialistas dirba – tai labai palengvina paieškas. Tuomet tereikia „pasigooglinti“ pagal specialistų vardus ir pavardes – paieškoti jų asmeninių tinklalapių, paskaityti išsamiau, kad būtų lengviau apsispręsti, ar specialistas gali jums tikti. Svarbu paminėti, kad ne visi psichoterapeutai yra šiame sąvade – jame trūksta specialistų, kurie nepriklauso Lietuvos psichoterapijos asociacijai.
Į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis specialistą:
- Į specialisto išsilavinimą. Kaip anksčiau minėta, psichologas mažiausiai turi turėti psichologijos bakalauro ir magistro laipsnį. Psichoterapeutas turi būti baigęs savo psichoterapijos pakraipos podiplomines studijas (jeigu renkatės iš minėto psichoterapeutų sąvado – dėl to jaudintis nereikia). Kūno arba meno (dailės, šokio ir panašiai) terapeutai turi turėti atitinkamą magistro laipsnį arba būti pabaigę mokslus atitinkamuose institutuose. Kiti specialistai (pavyzdžiui, psichiatrai, kinezoterapeutai, dvasiniai mokytojai t. t.) gali padėti jų specializacijos erdvėje (tarkime, psichiatras – išrašyti vaistų), bet konsultuoti psichologijos srityje gali tik turėdami bent vieną iš aukščiau minėtų išsilavinimų.
- Į tai, kokiose srityse specialistas specializuojasi. Pavyzdžiui, jeigu įtariate, kad turite valgymo sutrikimų, ieškokite specialisto, kuris savo aprašyme yra paminėjęs, jog tai yra viena iš jo specializacijos sričių.
- Į konsultacijos laiką. Konsultacija neturėtų trukti trumpiau nei 45–50 minučių ir ne ilgiau negu valandą.
- Į patį žmogų. Svarbu dėmesį atkreipti, kaip jaučiatės pasiskaitę apie specialistą – ar manote, o gal net jaučiate, kad norėtumėte giliau susipažinti su šiuo žmogumi, ir kad jis giliau pažintų jus.
- Į tai, kokios pakraipos psichoterapiją specialistas praktikuoja. Svarbiausia, kad psichoterapeutas būtų aiškiai įvardijęs pagal kokią psichoterapinę paradigmą dirba. Tuomet galima pasiskaityti apie tą paradigmą, ir apsispręsti, ar manote, kad ji galėtų jums tikti. Nors pakraipų metodai skiriasi, visos giluminės terapijos paradigmos turi didelį potencialą atskleisti ir padėti atrasti asmenybę iš pamatų.
- Tiesa, gali būti, kad specialistas, pas kurį apsilankėte, jums netiks. Tačiau tai nereiškia, kad jums netinka terapija ir viską reikia mesti. Gali būti, kad kol surasite sau tinkamiausią, jums teks išbandyti du ar daugiau specialistų ar terapijos rūšių. Šios paieškos – visiškai normalios.
Finansinis aspektas dažnai gali būti lemiantis, kokios pakraipos psichoterapiją pasirinksite. Pavyzdžiui, Jungistinės arba transpersonalinės psichoterapijos kainos gali būti didesnės (vien dėl to, kad šių specialistų Lietuvoje yra mažiau) negu psichodinaminės ar egzistencinės psichoterapijos. Jeigu finansai neleidžia rinktis būtent tos pakraipos psichoterapijos, kuria esate susidomėję, nusiminti nereikia, nes psichoterapijoje pats svarbiausias aspektas (svarbesnis negu metodas, kuriuo naudojamasi), nuo kurio priklauso viso proceso sėkmė, yra santykis tarp kliento ir psichoterapeuto.
Jeigu finansinės galimybės neleidžia pasirinkti specialisto privačiai, daugiau informacijos apie nemokamas paslaugas valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose arba profesinės savanorystės pagrindu veikiančiose organizacijose rasti galite rasti čia ir čia.
Pirmasis susitikimas
Jeigu pirmasis susitikimas jums kelia nerimą, tai yra visiškai normalu. Galite nustebti sužinoję, kad ir psichologas neretai šiek tiek nerimauja prieš pirmąjį susitikimą – juk ir jam tai pažintis su nauju žmogumi. Tokie jausmai – visiškai natūralūs.
Pirmo susitikimo metu gaunate galimybę papasakoti apie save, o psichologas ar psichoterapeutas gali užduoti kiek daugiau klausimų, nei įprasta psichoterapijoje. Visa tai daroma, norint sužinoti kuo daugiau tikslingesnės informacijos apie žmogų, kad galėtų nuspręsti, ar tikrai gali jam padėti.
„Jeigu pirmasis susitikimas jums kelia nerimą, tai yra visiškai normalu. Galite nustebti sužinoję, kad ir psichologas neretai šiek tiek nerimauja prieš pirmąjį susitikimą – juk ir jam tai pažintis su nauju žmogumi.“
Savo ruožtu ir jūs ne tik galite, bet ir turite atkreipti dėmesį į tai, kaip jaučiatės kalbėdami su šiuo žmogumi. Ar jums patinka jo bendravimo būdas, tarpusavio atmosfera? O svarbiausia – ar manote, kad galėsite juo pasitikėti?
Labai svarbu su specialistu būti visiškai atviriems, nors tai padaryti ir nelengva, ypač kai žmogų matote pirmą kartą. Tačiau privalote prisiminti, kad tik būdami atviri sulauksite būtent mūsų situacijai tinkamo atgalinio ryšio ir pagalbos. Tad jeigu ateinate dėl nerimo ar depresyvios nuotaikos, bet nesakote, kad piknaudžiaujate narkotinėmis medžiagomis, nebūnate visiškai atviri, psichoterapijos procesas gali pasunkėti.
Tačiau prisiminkite – psichologas ar psichoterapeutas neturėtų prašyti tučtuojau apsispręsti, ar norite tęsti darbą su jais. Tam turi būti duota bent jau porą dienų.
Jeigu jums skubiai reikia emocinio palaikymo, svarstote apie savižudybę ar savęs žalojimą skambinkite:
„Jaunimo linija“ – 8 800 28888
„Vilties linija“ – 116 123
„Pagalbos moterims linija“ – 8 800 66366
„Pagalbos vyrams linija“ (18.00-21.00) – 860411119
Čia galite rasti pirminę emocinę pagalbą teikiančių įstaigų sąrašus.
susiję straipsniai
Psichoterapija – tik sergantiems: bet ar tikrai?
Psichoterapijos galia
Kodėl kartais padėti sau reiškia kreiptis į specialistą?
Psichika ir Jos Reikšmė – III dalis
Kas per „daiktas“ ta giluminė psichoterapija ir kaip ji veikia?
Gelmių psichologija praktikoje
Adler, A. and Brett, C.(1998) ‘Understanding life’, Center City, Minn.: Hazelden.
American Psychological Association (2012) ‘Recognition of Psychotherapy Effectiveness’, resolution report. Prieiga per internetą: https://www.apa.org/about/policy/resolution-psychotherapy
American Psychological Association (2021) APA Dictionary of Psychology. Prieiga per internetą: https://dictionary.apa.org/
American Psychological Association (2021) ‘How to choose a psychologist’. Prieiga per internetą: https://www.apa.org/topics/psychotherapy/choose-therapist
Haverkampf, CJ. (2017) ‘CBT and Psychodynamic Psychotherapy – A Comparison’, Journal of Psychiatry Psychotherapy Communication, 6(4) pp.61-67
Pacifica Graduate Institute (2021) ‘What is Depth Psychology? – An Introduction’, Pacifica Graduate Institute. Prieiga per internetą: https://www.pacifica.edu/about-pacifica/what-is-depth-psychology/
Richards, P., Richards, S. and Dowling, J. (2020) ‘Carl Jung versus CBT’, [vaizdo įrašas] Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=JVUIsYDfBlo&t=4s