Autorė: Dominyka Bodrije
Redaktorė: Izabelė Kačinskaitė
Kaip man „išlįsti iš spintos?“
LGBT+ atsiskleidimas – II dalis
Atsiskleidimas aplinkiniams apie buvimą LGBT+ asmeniu gali būti viena iš labiausiai stresą keliančių patirčių seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės realizavime. Atsiskleidimo istorijų būna visokių – nuo netikėto suartėjimo su konservatyviais tėvais, iki nutrūkusių draugysčių ir anūkų išsižadėjimo. Nors niekada negalite tiksliai žinoti, kaip atsitiks būtent jums, galite pabandyti pasiruošti ir taip bent kažkiek apsidrausti – galbūt net sumažinti baimę, susijusią su nežinia. Šiame straipsnyje būtent tai ir padarysime – aptarsime atsiskleidimo naudą bei riziką, taip pat pasidalinsime idėjomis, kurios galbūt palengvins jūsų atsiskleidimo procesą.
Atsiskleidimo nauda ir rizika
Prieš atsiskleidžiant svarbu įsivardinti kokia iš to gali būti nauda ir kokios yra galimos pasekmės.
Nauda:
- Atsiskleidimas suteikia galimybę gyventi atvirą ir visavertį gyvenimą.
- Nereikia blaškytis per dvi tapatybes.
- Atsiskleidimas padeda kurti artimesnius ir nuoširdesnius santykius.
- Atsiskleidimas padeda labiau pasitikėti savimi, nes aplinkiniams suteikiamas šansas mus priimti ir mylėti mus pilnai, neišskiriant nė vienos mūsų dalies.
- Sumažėja streso, kylančio dėl tapatybės slėpimo.
- Atsiveria galimybės kurti ryšius LGBT+ bendruomenėse ir su kitais LGBT+ asmenimis.
- Atsiskleidimas suteikia galimybę įkvėpti kitus atviriau kalbėti apie savo seksualinę orientaciją ir taip tapti sektinu pavyzdžiu kitiems LGBT+ asmenims.
- Atsiskleidimas padeda laužyti stereotipus ir išankstines nuostatas apie tai, kokie yra LGBT+ žmonės ir kaip atrodo jų gyvenimai.
- Atsiskleidimas palengvina gyvenimą ateities LGBT+ žmonėms.
Rizikos:
- Ne visi besąlygiškai priims ir supras.
- Šeima, draugai, kolegos ir kiti gali būti šokiruoti, pasimetę arba reaguoti priešiškai.
- Kai kurie santykiai gali pasikeisti visam laikui.
- Galite patirti diskriminaciją ir patyčias.
- Gali kilti pavojus jūsų fiziniam saugumui.
- Kai kurie jauni žmonės, ypač tie kuriems yra mažiau nei 18, gali būti išmesti iš namų arba prarasti finansinę paramą iš savo tėvų.
„Nėra tinkamo ar netinkamo būdo atsiskleisti.“
Galų gale, svarbu nepamiršti, kad viskas jūsų rankose – pasvėrus naudą ir riziką galite nuspręsti, kada yra tinkamiausias laikas atsiskleidimui. Nėra tinkamo ar netinkamo būdo atsiskleisti. Taip pat nebūtina atsiskleisti visur, visiems ir visada – visada galite rinktis kam atsiskleisti, o kam – ne.
Planas
Šiame procese ramybės gali suteikti planas. Nuo ko pradėsiu? Ką sakysiu? Kokios gali būti to žmogaus reakcijos? Kaip aš į jas reaguočiau? – atsakymai į šiuos klausimus gali sumažinti nežinomybės baimę ir taip suteikti daugiau pasiryžimo ir drąsos momentui atėjus.
„Neigiamos žmonių reakcijos remiasi stereotipais ir išankstinėmis nuostatomis.“
Neigiamos žmonių reakcijos remiasi stereotipais ir išankstinėmis nuostatomis. Tad svarbu pasiskaityti ir pasidomėti LGBT+ temomis, jeigu jums tektų atsakyti į įvairaus plauko klausimus šiomis temomis.
Prieš atsiskleidžiant, galima skirti šiek tiek laiko stebėjimui – kaip šie žmonės, kuriems planuojama atsiskleisti, reaguoja į LGBT+ bendruomenę, kokia jų nuomonė apie LGBT+? Galima pabandyti užkalbinti žmogų šia tema, paminint kokį nors LGBT+ filmą ar renginį, galbūt netgi užvesti diskusiją. Tai gali padėti maždaug nuspėti žmogaus poziciją. Tačiau taip pat svarbu atsiminti, kad vis dėlto neįmanoma pilnai numatyti žmogaus reakcijos – visada gali atsitikti būtent tai, ko mažiausiai tikimės. Pavyzdžiui tie, iš kurių tikėsitės mažiausiai paramos jus gali besąlygiškai priimti. Tad, lygiai taip pat kiek svarbu „apsidrausti“, taip pat yra svarbu ir vengti stiprių išankstinių nuostatų apie tai, kaip viskas bus.
Pačioje pradžioje, kai jau galbūt norima atsiskleisti, kartais dar nesame atsakę į tikslius klausimus, kaip kad „vis dėlto kokia yra mano seksualinė orientacija?“ ir tai yra normalu. Galima tiesiog pasakyti, kad domina konkretus asmuo, arba tiesiog pasakyti, kad priklausote LGBT+ ir visko nedetalizuoti. Tikslios etiketės nėra svarbios, svarbūs yra jūsų jausmai.
„Tikslios etiketės nėra svarbios, svarbūs yra jūsų jausmai.“
- Neprivalote to daryti vieni – šiame procese gali padėti psichologai ar psichoterapeutai.
- Atkreipkite dėmesį į laiką – į žmonių kuriems atsiskleisite nuotaikas, pokyčius gyvenime ir kitus dalykus, galinčius daryti įtaką jų reakcijai į jūsų atsiskleidimą.
- Jeigu jaučiate, kad dar ne laikas, nereikia savęs versti atsiskleisti
- Nebūtina atsiskleisti visiems vienu kartu.
- Pradėkite nuo tų, kuriems atsiskleisti drąsiausia ir iš kurių didžiausia tikimybė gauti paramą.
- Pabandykite surasti LGBT+ žmonių savo aplinkoje – galbūt jie gali pasidalinti savo patirtimi?
- Jei yra laiko, pabandykite išrašyti tai, ką norėsite sakyti atsiskleidimo metu. Tai gali padėti suteikti tikslumo ir padėti susidėlioti mintis.
Atsiskleidimas tėvams ir patiems artimiausiems
„Praktiškai visi LGBT+ žmonės atsiskleidimo procese turi bent vieną ypatingai daug streso keliantį atsiskleidimą.“
Statistiškai, praktiškai visi LGBT+ žmonės atsiskleidimo procese turi bent vieną ypatingai daug streso keliantį atsiskleidimą. Didelis stresas, patiriamas atsiskleidimo metu aiškinamas dviejais pagrindiniais faktoriais: baimė įskaudinti artimuosius ir riboti resursai susitvarkymui su sunkumais, iškilusiais atsiskleidimo procese. Šių dviejų dimensijų kombinacija sukelia didelį stresą norinčiam atsiskleisti LGBT+ jaunimui. Daugiausiai streso sukelia atsiskleidimas šeimai.
Galimos tėvų/globėjų reakcijos:
- Jie gali jaustis pagerbti, kad jiems atsiskleidėte.
- Gali kilti ašaros, pyktis, atvirai išreikšti gėda ir nusivylimas.
- Gali klausti „kas atsitiko ne taip“ arba „ką aš blogai padariau“. Svarbu juos užtikrinti, kad jie nieko blogo nepadarė.
- Kai kurie tėvai jau galbūt tai įtarė, tadi gali reaguoti su palengvėjimu.
- Gali sakyti, kad LGBT+ yra nuodėmė arba bandyti įkalbėti eiti į konversijos terapiją.
- Kai kuriems tėvams, prieš aiškiai pamatant naują jūsų gyvenimą, gali reikėti išgedėti savo svajones ir vizijas, kurias jie turėjo apie jus susikūrę. Tai yra gedėjimo procesas, kuris gali užtrukti.
- Galų gale tėvams reikia laiko kad pilnai suvoktų naujieną ir nesvarbu, gera ar bloga jų pirminė reakcija, ji nebūtinai atspindės jų ilgalaikį požiūrį.
Po atsiskleidimo
Žmonės, kuriems ką tik atsiskleidė, gali jausti: nuostabą, baimę, nežinojimą kaip reaguoti, norą parodyti paramą, nepatogumą, palengvėjimą, pyktį, smalsumą, nerimą, pasimetimą apie tai ką daryti toliau, pagerbimą.
Kai kuriems žmonėms susigyventi su naujiena gali užtrukti laiko – tai yra procesas, kai kuriems – labai ilgas ir sunkus. Svarbu nesitikėti vienareikšmiškai pozityvios reakcijos, nes pradžioje dažnai patiriamas šokas. Todėl svarbu palaikyti dialogą viso priėmimo proceso metu. Kai kurie žmonės, pavyzdžiui, tėvai, gali „pamiršti“ – gali tekti vis per naują atsiskleisti, pabrėžti tai ir nuolat priminti įvairiais būdais. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai tėvams ši naujiena sunkiai suvokiama ir jie yra savo vizijos ir svajonių gedėjimo procese.
„Atsiskleidimas nėra vienkartinis dalykas“
Atsiskleidimas nėra vienkartinis dalykas – atsiskleidus ir po to atvirai gyvenant LGBT+ gyvenimą, gali tekti atsiskleisti naujiems draugams, aplinkiniams, kolegoms ir panašiai. Gyventi atvirai yra besitęsiantis procesas. Laimei, su kiekvienu žmogumi atsiskleisti vis lengviau ir lengviau.
Gyventi atvirai nereiškia, kad vienintelė ir pati svarbiausia jūsų dalis yra seksualinė orientacija ar lytis. Gyvenimas „išlindus iš spintos“ reiškia, kad buvimas LGBT+ yra natūrali jūsų gyvenimo dalis, kaip ir amžius, ūgis ar charakteris.
susiję straipsniai
Kaip vystosi seksualinės orientacijos tapatybė?
LGBT+ atsiskleidimas – I dalis
American Psychological Association (2008) ‘Sexual Orientation & Homosexuality’. Prieiga per internetą: https://www.apa.org/topics/lgbtq/orientation
Charbonnier, E., Graziani, P. (2016) ‘The stress associated with the coming out process in the young adult population’, Journal of Gay & Lesbian Mental Health, (), 1–10. doi:10.1080/19359705.2016.1182957
Floyd, F.J., Bakeman, R. (2006) ‘Coming-Out Across the Life Course: Implications of Age and Historical Context’, Archives of Sexual Behavior 35(3), 287–296. doi:10.1007/s10508-006-9022-x
Human Rights Campaign Foundation (2014) ‘A Resource Guide to Coming Out’. Prieiga per internetą: https://lgbtqplus.usc.edu/files/2015/05/resource_guide_april_2014.pdf
Maciel, I., Barnett, M., (2021) ‘Generalized Self-Disclosure Explains Variance in Outness Beyond Internalized Sexual Prejudice Among Young Adults’, Archives of Sexual Behavior, 50(3), pp.1121-1128.
Ruth R., Santacruz E. (2017) ‘LGBT Psychology and Mental Health: Emerging Research and Advances’, publisher: Praeger.
Subhrajit C. (2014) ‘Problems Faced by LGBT People in the Mainstream Society: Some Recommendations‘, International Journal of Interdisciplinary and Multidisciplinary Studies (IJIMS),Vol 1, No.5, 317-331.
Troiden, R. (1988) ‘Homosexual identity development’, Journal of Adolescent Health Care , 9(2), 105–113. doi:10.1016/0197-0070(88)90056-3
University of Southern California (2021) ‘Coming Out – General Tips’. Prieiga per internetą: https://lgbtqplus.usc.edu/resources/comingout/tips/