Ką daryti, jeigu nebegaliu kurti? Kūrybinis procesas iš jungistinės perspektyvos
Autorė: Dominyka Bodrije
Redaktorė: Izabelė Kačinskaitė
Ką daryti, jeigu nebegaliu kurti? Kūrybinis procesas iš jungistinės perspektyvos
Kūryba, vaizduotė ir pasąmonė: II dalis
Kūryba yra neatsiejama kiekvieno iš mūsų gyvenimo dalis, o kūrybinis potraukis – daugiau ar mažiau universali kiekvieno žmogaus savybė. Deja, ne visi suprantame, kaip iš tikrųjų gali atrodyti kūrybinis procesas – juk kūryba, kad ir kaip tai gali nustebinti, nėra tik įkvėpimo momentai. Kaip ir aptarėme pirmajame šios serijos straipsnyje, kuriame iš impulsų, kylančių iš giliųjų psichikos sluoksnių – iš pasąmonės. Tačiau kaip iš tiesų vyksta kūrybinis procesas? Koks jis būna? Ir svarbiausia – ką daryti, jeigu staiga nebegalime kurti?
Kūrybinis blokas
Didžioji dauguma kūrėjų anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu – „ką daryti, jeigu staiga nebegaliu kurti?“. Kai atsiranda kūrybinis blokas, atrodo, kad pati psichika priešinasi šiam procesui, tarsi ji reikalautų kažkokio atradimo, prašviesėjimo momento ar postūmio. Vieni kūrybiniai blokai yra lengviau įveikiami nei kiti – biopsichosocialinė perspektyva pirmiausiai siūlo išsiaiškinti, kuriame lygmenyje (ar netgi lygmenyse) blokas yra.
1. Pagrindas
„Norint efektyviai užsiimti kūrybine veikla, reikia būti optimalios fizinės sveikatos ir turėti pakankamai energijos.“
Pirmiausia svarbu atkreipti dėmesį į savo fizinę sveikatą ir energijos lygius – galbūt esate tiesiog pervargę? Kai kurie žmonės yra linkę kurti būtent tada, kai yra išsekę, o kartais ir patys specialiai sekina save, kad pasiektų tam tikrą būseną. Tačiau tai nėra tinkama strategija, norint pasiekti ilgalaikių rezultatų ar tikslų. Toks „metodas“ yra fundamentaliai destruktyvus tiek fiziškai, tiek psichologiškai – prarandamas balansas, o tai ilgalaikėje perspektyvoje gali sukelti rimtų problemų. Apskritai svarbu atsiminti, kad norint efektyviai užsiimti kūrybine veikla, reikia būti optimalios fizinės sveikatos ir turėti pakankamai energijos.
2. Aplinka ir sociumas
Ar man kažkas trukdo kurti? Kokioje aplinkoje tai darau? Ar yra žmonės, kurie paveikia mano kūrybinį procesą? Šiuos, iš pirmo žvilgsnio galbūt labai elementarius, aspektus svarbu įsivardinti, norint išsiaiškinti kuriame lygmenyje yra „blokas“, neleidžiantis kurti.
3. Psichologinis lygmuo
Kadangi kūrybinis procesas yra mūsų gyvenimo jėgos, psichinės energijos – libido – srautas, tai, kad nebejaučiame postūmio kurti reiškia, kad libido perėjo iš vienos vietos į kitą. Gali būti, kad:
- Jaudinamės dėl stagnacijos kūrybos procese, tačiau nepastebime savo progreso kitose srityse;
- Švaistome savo libido. Kai libido eina ne ten, kur turėtų, tiesiog nebelieka energijos kūrybai. O kadangi jis eina ne ten, kur norėtųsi, tai sukelia neurotiškumą ir psichologinį disbalansą (pavyzdžiui priklausomybės, darbas, kurio nekenčiame ir panašiai).
„Jei žmogus ieško atsakymų apie tai, kur dingo jo noras kurti, galimai patiriamas didelis psichologinis stresas.“
Jei žmogus ieško atsakymų apie tai, kur dingo jo noras kurti, galimai patiriamas didelis psichologinis stresas, kurį reikia rimtai adresuoti ir imtis veiksmų psichologinei būsenai pagerinti.
Kaip jau galbūt supratote, blokai gali būti daugiau nei viename lygmenyje. Svarbiausia – surasti, kaip atsidurėte tame bloke.
- Kada jis prasidėjo?
- Kokia įvykių seka jus prie to nuvedė?
Kiti, analizei reikšmingi aspektai:
- Kas dar pasikeitė dingus kūrybiškumui? Ar yra paralelios linijos, kokie nors įvykiai gyvenime ar vidiniame pasaulyje, pokyčiai?
- Ar nieko nepamiršau savo gyvenime? Galbūt kažką apleidau?
Nepamirškite, kad iš savo psichikos kūrybos reikalauti su pykčiu ar reiklumu yra neveiksminga. Taip darant gali atsirasti dar didesnis pasipriešinimas. Geriau būtų prašyti savo pasąmonės atsakymų mandagiai, su supratingumu ir kantrybe – dar vieno vidinio konflikto jūs tikriausiai nenorite.
Ar kūryba – vienas iš mano prioritetų?
Taip pat gali būti, kad nuo kūrybinio proceso mūsų dėmesį nukreipia kiti dalykai. Tokiu atveju galutinis pasirinkimas yra kiekvieno iš mūsų rankose – ar mes renkamės koncentruotis į „blizgutį“, nukreipusį mūsų dėmesį, ar – savo amatą. Tam, kad nugalėtume tą pasipriešinimą reikia ne tik stipraus ego, bet ir aiškių prioritetų, į kuriuos, esant reikalui, būtų galima atsiremti. Dažnai dėmesys nukrypsta su mintimi, kad padarius kokį nors dalyką (tarkime, vietoj kūrybos valandų valandos pažiūrėjus serialą) jausimės geriau. Tačiau tas „geriau“ – trumpalaikis. Klausimas, kurio tokiu atveju turėtume savęs klausti, yra: kodėl nedarau tikrų veiksmų, kad geriau jausčiausi?
Pavyzdžiui, jeigu vykdoma veikla yra trečiosios šalies duota užduotis, kurią reikia padaryti, o pasąmonė tam prieštarauja (pasąmonė nori būti kūrybiška!), bet tam prieštaravimui priešinamasi – vystosi neurotiškumas. Deja, esame išmokyti gyventi su prielaida, kad galime tiesiog bet kada atsisėsti ir padaryti užduotį – bet tai tėra prielaida. Iš tikrųjų realybė yra kitokia – psichika dažnai priešinasi užduotims, kurių daryti visai nenorime.
Jeigu turite kitų užsiėmimų, nesusijusių su savo kūrybine veikla, būtų naudinga pabandyti sujungti kūrybiškumą su savo gyvenimu ir jame vykstančiais procesais. Geriausia, kai kūryba gražiai įsilieja į gyvenimo eigą – taip galima kurti sąmoningai ir sujungti kūrybinį procesą su savo pagrindine gyvenimo veikla.
„Visiems menininkams ir kūrėjams būna sunkesnių momentų.“
Galiausiai svarbu nepamiršti, kad visiems menininkams ir kūrėjams būna sunkesnių momentų. Ir tai, kad kūrėjai kuria tik tada, kai būna stiprus, ir viską užliejantis įkvėpimas, yra mitas. Kartais reikia pasitelkti discipliną ir tiesiog atlikti veiksmą.
Ar kūryba – vienas iš mano prioritetų?
Neturėtume daryti prielaidos, kad kūryba yra tik malonus procesas. Visuomenėje dažnai galima išgirsti požiūrį, kad kūrėjai kuria būdami kažkokios pakylėtos, didingos būsenos. Bet tai yra netiesa – kūrybinis procesas yra pilnas sunkumų ir frustracijų, o šio proceso esmė – išmokti su tais sunkumais dirbti, spręsti iškilusias problemas, integruoti išmoktas pamokas. O tai – ne visada malonu.
„Bet kas, kas turi bent kiek vertės, neatsiranda be pastangų – tas pats yra ir su kūryba.“
Galime būti linkę pamiršti, kad kažkokio kūrybinio amato ar veiklos sėkmė vis tiek visuomet atsiremia į tai, kiek investuojame į šį savo darbą. Neatsiejama šio proceso dalis yra disciplina, kuri nėra visuomet maloni. Apskritai, bet kas, kas turi bent kiek vertės, neatsiranda be pastangų – tas pats yra ir su kūryba. Tai reiškia, kad jeigu kūryba mums svarbi, tai parodyti galime veiksmais – persidėlioti prioritetus, galbūt atsitraukti nuo žmonių, kurie yra toksiški mūsų kūrybai arba nemoka vertinti mūsų kūrybai reikalingo laiko, pastangų, ir panašiai.
Kaip ir minėjome anksčiau, disciplina kartais tiesiog būtina – galime būti strigę arba nejausti įkvėpimo, tačiau tam, kad įsivažiuotume gali reikėti visai nedaug. Tarkime, jeigu rašoma novelė, galima pasižadėti prisėsti ir parašyti tik 200 žodžių. Dažniausiai padarius tą mažą žingsnį, atsiranda vietos naujoms idėjoms ir mintims, o tai padeda kūrybiniam procesui po truputį įsivažiuoti.
Kūrybinis procesas
Jungas aprašo du skirtingus kūrybos procesų tipus – šis išskirstymas gali būti naudingas ne tik norint giliau suprasti save kaip kūrėją, bet ir norint labiau pažinti įvairius meno kūrinius.
Pirmasis procesas yra toks, kuriame menininkas dirba su mintimi, su vizija, siekia tam tikro rezultato. Visą laiką kūrėjas atsargiai tai sumažina kokį nors efektą, tai prie jo prideda, tai atima, kai ką pagyvina ir panašiai – ir visuomet labai atsargiai galvoja apie kiekvieną atliktą žingsnį, daug dėmesio kreipia į stilių ir taisykles. Kūrėjas nori išreikšti būtent tai, o ne ką nors kito. Šiame procese kūrėjas yra vienas su kūrybiniu procesu – galima sakyti, kad kūrybinis procesas paima žmogų ir naudoja jį kaip instrumentą, nesvarbu žmogus supranta tai ar ne.
Antras procesas panašesnis į dažnai ir daug kur aprašomą „užliejusį įkvėpimą“. Šie darbai atrodo liejasi iš plunksnos, jei kaip pavyzdį imsime, tarkime, poeziją. Pats darbas prispaudžia menininką, ranka gali atrodyti kaip apsėsta – neretai paties menininko protas stebisi tuo, kas vyksta. Jeigu menininkas nori kažką pridėti ar atimti – tai atmetama, pats darbas atneša sau formą. Kūrėjas tokio proceso metu yra užliejamas įvairių vaizdinių ir minčių apie tai, apie ką jis net niekada neplanavo kurti. Tas kūrybinis impulsas, kuris tarsi „įdarbina“ menininką, yra tarsi nematoma galia, kuriai paprieštarauti menininkas yra bejėgis. Lyginant su pirmuoju procesu, menininkas nėra vienas su kūrybiniu procesu. Priešingai, jis supranta, kad tėra tiesiog pavaldinys, kuris stovi už kūrinio ribų, o jo rolė galima sakyti, yra reakcinė. Pirmajame procese kūrėjas taip susitapaina su pačiu procesu, kad jam sunku patikėti, jog išgautas kūrinys yra ne tik jo subjektyvios valios ar gebėjimų rezultatas. Anot Jungo, būtent čia ir atsiranda niuansas, kurio jau pats menininkas pakomentuoti negalėtų – galimai, pirmojo proceso metu, kūrėjas yra taip stipriai apimtas kūrybinio impulso, kad jis net nesupranta, kad tas impulsas jam yra kažkas svetimo. Kitais žodžiais tariant, jo tvirtas tikėjimas, kad jis kuria vien iš savo ego gebėjimų ir savo valios tėra iliuzija – jis galvoja, kad plaukia pats, tačiau iš tikrųjų jį neša nematoma srovė.
Pirmojo proceso metu kūrinys dažniausiai neperkopia mūsų suvokimo limitų, jų poveikis yra stipriai susijęs su autoriaus intencija. Tuo tarpu antro proceso rezultatai yra neasmeniniai, perlipantys net paties autoriaus suvokimus: jie dažnai keisti, turi būti suvokiami intuityviai, kalba arba vaizdiniai būna pilni reikšmių, prasmės, simbolių.
„Anot Jungo yra du labai skirtingi kūrybos procesai, kuriuos populiariojoje kultūroje ir visuomenėje apskritai žmonės yra linkę supinti į vieną.“
Taigi, anot Jungo yra du labai skirtingi kūrybos procesai, kuriuos populiariojoje kultūroje ir visuomenėje apskritai žmonės yra linkę supinti į vieną. Ir nors jie turi panašumų, praktikoje yra labai skirtingi. O pats kūrybinis impulsas, dalyvaujantis abiejuose procesuose, kaip galima išgirsti iš menininkų pasakojimų, kartais būna toks stiprus ir nieko nepaisantis, kad kartais net pareikalauja tarnavimo iš menininko, nepaisant sveikatos ar kasdienės „žmogiškos“ laimės. Jungas siūlo kūrybinį procesą matyti kaip gyvą dalyką, implantuotą į žmogaus psichiką. Analitinės psichologijos žodžiais kūrybinis impulsas – autonomiškas kompleksas – atsiskyrusi nuo sąmonės psichikos dalis, gyvenanti atskirą savo gyvenimą ir esanti už sąmonės hierarchijos ribų.
Savirefleksija:
Kurį iš minėtų procesų labiau primena mano kūrybą?
Ar esu turėjęs kūrybinį bloką? Kuriame lygmenyje jis buvo ir iš kur atsirado?
susiję straipsniai
Kiekviename iš mūsų slypintis menininkas: kaip jį išlaisvinti?
Kūryba, vaizduotė ir pasąmonė: I dalis
2023-03-08
Tiksliukų kūrybiškumas, vidinis kritikas, menas ir dailės terapija
Tinklalaidė #6
2023-02-15
Avery-Clark, C.(2014) ‘Yearning: A Jungian Perspective on Creativity’. Ph.D. Saybrook University. Prieiga per internetą: https://www.draveryclark.com/wp-content/uploads/2015/05/Yearning-A-Jungian-Perspective-on-Creativity.pdf
Jung, C.G. (1966) ‘On the Relation of Analytical Psychology to Poetry’, from ‘Spirit in Man, Art, and Literature’, vol.15 of ‘The Collected Works of C.G.Jung’. London: Routledge & Kegan Paul; Princeton, New Jersey: Princeton University Press.
Jung, C.G. (1966) ‘Psychology and Literature’, from ‘Spirit in Man, Art, and Literature’, vol.15 of ‘The Collected Works of C.G.Jung’. London: Routledge & Kegan Paul; Princeton, New Jersey: Princeton University Press.
Jung, C.G. (1966) ‘“Ulysses’’: A Monologue’, from ‘Spirit in Man, Art, and Literature’, vol.15 of ‘The Collected Works of C.G.Jung’. London: Routledge & Kegan Paul; Princeton, New Jersey: Princeton University Press.
Jung, C.G. (1998), ‘Jung’s Seminar on Nietzsche’s Zarathustra’, ed. James Jarrett. Princeton: Princeton University Press.
Richards, P., Richards, S. and Dowling, J., (2020) ‘Lost Your Creativity?’ [vaizdo įrašas] Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=3Xpz0BrI9-k
Richards, P., Richards, S. and Dowling, J., (2020) ‘How to Access Symbols to Ignite Your Creativity’ [vaizdo įrašas] Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=z8tPnQUczP0
Smith, E. (2012) ‘The Psychology of Artists and the Arts’. Jefferson, North Carolina: McFarland.
Steward, D., Marchiano, L., Lee, J. (2020) ‘Creativity’ [vaizdo įrašas]. Prieiga per internetą: https://youtu.be/Wp8uhdFF5GE