Autorė: Dominyka Bodrije
Redaktorė: Izabelė Kačinskaitė
Kiekviename iš mūsų slypintis menininkas: kaip jį išlaisvinti?
Kūryba, vaizduotė ir pasąmonė: I dalis
Šiandien paklausiausios specialybės – tiksliųjų mokslų krypties, o meno sritys vis dar vertinamos kaip „nerimtos“. Tačiau, kad ir kaip vertintume meną, jo išvengti neįmanoma. Tiksliau – susiduriame su juo kiekviename žingsnyje: nuo filmų, muzikos ar namų interjero, iki aprangos detalių ar architektūros. Negana to, visuomenėje neretai susiduriame su įsitikinimu, kad kūryba yra tik „išrinktiesiems“ ir retai prisimename, kad visi daugiau ar mažiau kasdien dalyvauja kūrybos procese.
Autentišką kūrybą Jungas vadino dvasine veikla, o kūrybinis procesas neretai naudojamas psichoterapijoje kaip priemonė, padedanti pasiekti giliuosius psichikos sluoksnius. Kasdieniame gyvenime nesunku pastebėti, kad kūrybos kalba yra universali. Muzika, vizualūs menai ar literatūra mus gali sujaudinti jausmų lygmenyje, nepriklausomai nuo kūrėjo lyties ar kilmės. Bet jeigu kūrybos kalba – universali, kodėl ne visi mes menininkai?
Ar kūrybiškumas yra „tik išrinktiesiems‘‘?
„Kūrybinis impulsas gali būti randamas kiekvieno iš mūsų psichikoje.“
Diskusijose apie kūrybą ir kūrybingus žmones esame linkę kalbėti apie įvairaus plauko menininkus – rašytojus, tapytojus, muzikantus ir panašiai. Tačiau analitinės psichologijos teorija teigia, kad kūrybinis impulsas gali būti randamas kiekvieno iš mūsų psichikoje, kaip ir kiti instinktyvūs faktoriai (alkis, seksualumas ir taip toliau). Tai reiškia, kad kaip mes turime potraukį ir esame pajėgūs seksui, taip – kūrybai.
Kiekvienas žmogus turi potencialą būti kūrybišku, o sveikoje psichikoje šis impulsas yra gerbiamas ir išreikštas. Tai nereiškia, kad kiekvienas žmogus yra artistiškai apdovanotas ar gabus – vieni galbūt yra labiau apdovanoti dovana išreikšti kūrybiškumą, kiti – mažiau, tačiau tai nekeičia esmės, kad kūrybinis impulsas yra ir su juo reikia kažką daryti.
Mūsų požiūris į kūrybą, kūrybinių idėjų sintezavimas ir realizavimas taip pat priklauso nuo mūsų psichologinio tipo, pomėgių ir sferos, kurioje norime panaudoti kūrybines idėjas. Nepaisant šių skirtumų, kiekvienam žmogui, besirūpinančiam savo psichikos sveikata, rekomenduojama kurti, nesvarbu, kad jis yra įsitikinęs, kad yra tam negabus. Jeigu norime gyventi sveiką ir džiaugsmingą gyvenimą, dialogo tarp sąmonės ir pasąmonės užmezgimas yra neišvengiamas. Vienas iš būdų tai padaryti yra kūryba.
Kūryba ir pasąmonė
„Kūryba yra fundamentaliai pasąmoningas procesas.“
Galima teigti, kad žmogus kūrybinių galių neturi, jis būna jų valdomas, nes kūryba yra fundamentaliai pasąmoningas procesas. Įkvėpimas ar impulsas kurti kartais gali atrodyti kaip didelė banga, prieš kurią ego gali pasijusti bejėgis. Mat pasąmoningas kūrybos impulsas nesutampa su linijiniu ego mąstymu ir apeina mūsų bandymus jį suprasti logiškai ir racionaliai.
Kūryba neretai naudojama įvairiose terapijose (pavyzdžiui, meno ar šokio terapijos), nes ji padeda sukurti saugų ryšį su pasąmone ir jos turiniu. Tam, jog plėtotume ryšį su pasąmone, mums nereikia sukurti ko nors didingo ar net logiškai suprasti, kas vyksta procese („ką aš čia nupiešiau“, „kaip aš čia dabar judu“, „ką visa tai reiškia“), nes pats procesas yra savaime gydantis.
Kūrybos nauda
„Neretai energija, kuri nori judėti į gyvenimą ar kūrybą yra priverčiama rasti išėjimą per aklas ir nevaldomas kompulsijas.“
Libido – tai psichinė energija, galinti išreikšti save įvairiais būdais. Kūryba yra pozityviai nukreiptas libido, išreiškiantis save kūrybinio proceso metu. Vienas iš negatyviai nukreiptų libido pavyzdžių gali būti įvairios priklausomybės (ilgalaikio pasitenkinimo ar nuraminimo nesuteikia, kad ir kiek kartų kartotume veiksmą). Neretai energija, kuri nori judėti į gyvenimą ar kūrybą yra priverčiama rasti išėjimą per aklas ir nevaldomas kompulsijas. Tad pozityviai nukreiptas libido padeda išlaikyti sveiką balansą psichikoje, prisideda prie asmenybės tobulėjimo, gali prisidėti prie nerimo, streso sumažinimo ir netgi priklausomybių prevencijos.
Pavyzdžiui, davus vaikui popieriaus lapą ir leidus ant jo išreikšti, ką tik vaikas nori, kartais gali iškilti įvairūs vaizdiniai, kurie galbūt nėra priimtini visuomenėje. Tačiau svarbu suprasti, kad kūrybos išraiškos neturi būti priimamos tiesiogiai. Kartais kūrybos rezultatai gali atrodyti absurdiški, kvaili ar netgi gąsdinantys, tačiau analizuojant vaizdinį psichologiniame lygmenyje, tas vaizdinys neša svarbią žinutę – jis padeda vaikui susidraugauti su kokia nors emocija ar kompleksu, neduodančiu jam ramybės.
Įvairių vaizduotę ir kūrybiškumą skatinančių veiklų pavyzdžiai:
- Piešimas/tapyba/spalvinimas;
- Maisto gaminimas;
- Intuityvus šokis;
- Fotografija;
- Poezijos ir eilėraščių rašymas;
- Kūrybinis rašymas;
- Medžio drožyba;
- Dainavimas, grojimas įvairiais muzikiniais instrumentais, dainų kūrimas;
- Skulptūrų gaminimas;
- Mąstymas apie įvairias idėjas, jų sujungimas ir sintezė, sisteminis mąstymas, idėjų realizavimas, filosofavimas;
- Įvairūs rankdarbiai (siuvimas, mezgimas ir pan.);
- Sodininkystė;
Tai tėra kelios, turbūt plačiausiai žinomos kūrybinės praktikos, tačiau jų pasirinkimas tikrai platus, tad kiekvienas galime susirasti bent vieną sau limpančią kūrybinę praktiką ir ją nuosekliai praktikuoti savo psichikos sveikatos labui. Ilgalaikiai rezultatai ir nauda gali būti pastebimi tik nuosekliai atliekant pasirinktą kūrybinės išraiškos būdą. Kaip ir su visomis praktikomis, svarbu tam pastoviai skirti laiko ir dėmesio (pavyzdžiui, skirti tam tikrą kiekį valandų į savaitę ir stebėti save, ar jaučiame pozityvius, ar negatyvius pokyčius).
Savirefleksija
O koks mano santykis su kūryba? Ar šiandien kažką sukūriau?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Tiksliukų kūrybiškumas, vidinis kritikas, menas ir dailės terapija
Tinklalaidė #6
Avery-Clark, C.(2014) ‘Yearning: A Jungian Perspective on Creativity’. Ph.D. Saybrook University. Prieiga per internetą: https://www.draveryclark.com/wp-content/uploads/2015/05/Yearning-A-Jungian-Perspective-on-Creativity.pdf
Jones, R. (2008) ‘Education and imagination’. London: Routledge.
Jung, C.G. (1998), ‘Jung’s Seminar on Nietzsche’s Zarathustra’, ed. James Jarrett. Princeton: Princeton University Press.
Jung, C.G. (1966) ‘On the Relation of Analytical Psychology to Poetry’, from ‘Spirit in Man, Art, and Literature’, vol.15 of ‘The Collected Works of C.G.Jung’. London: Routledge & Kegan Paul; Princeton, New Jersey: Princeton University Press.
Jung, C.G. (1966) ‘Psychology and Literature‘, from ‘Spirit in Man, Art, and Literature’, vol.15 of ‘The Collected Works of C.G.Jung’. London: Routledge & Kegan Paul; Princeton, New Jersey: Princeton University Press.
Jung, C. G. (1970). ‘Psychological Factors Determining Human Behavior’, from ‘Structure & Dynamics of the Psyche’, vol.8 of ‘The Collected Works of C.G.Jung’. London: Routledge & Kegan Paul; Princeton, New Jersey: Princeton University Press.
Richards, P., Richards, S. and Dowling, J., (2020) ‘How to Access Symbols to Ignite Your Creativity’ [vaizdo įrašas] Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=z8tPnQUczP0
Woodman, M. (2009) ‘Addiction to perfection’. Brantford, Ont.: W. Ross MacDonald School Resource Services Library.