Autorė: Dominyka Bodrije
Redaktorė: Izabelė Kačinskaitė
Ar homofobai – pasislėpę homoseksualai?
Homofobija – III dalis
Gatvėje galime pamatyti jaunuolius, dėvinčius marškinėlius su užrašu „homophobia is gay“ (liet. homofobija yra „gėjiška“). Tokie ir panašūs užrašai gali pasirodyti kaip įžūlus, kai kam galbūt – šmaikštus būdas įžeisti homofobus, tačiau psichoanalitinės teorijos būtent tai ir teigia – homofobai galimai patys pasąmoningai slepia homoseksualius troškimus. Šiame straipsnyje apžvelgsime galimas homofobijos priežastis ir giliau paanalizuosime, kodėl visuomenė dažnai vyrus laiko galingais ir dominuojančiais. Dažnai daroma prielaida, kad vyrų dalyvavimas svarbių institucijų veiklose – būtinas. Kartais tai net įvardijama kaip duotybė. Kita vertus, homofobija portretizuoja vyriškumą kaip trapų ir pažeidžiamą – neva jis turi būti atkakliai saugomas ir puoselėjamas.
Kokios yra homofobijos priežastys?
Homofobijos priežasčių paaiškinimų yra daug – kiekviena mokslo šaka koncentruojasi vis į kitą priežastį, priklausomai nuo tos mokslo šakos perspektyvos. Šiame striapsnyje kalbėsime apie gelmių psichologijoje minimas homofobijos priežastis. Kaip ir kalbėjome pirmajame šios serijos straipsnyje, psichoanalitiniai paaiškinimai kilo būtent iš nerimo, kuriuo yra grįstas homofobijos fenomenas.
Psichosocialinė perspektyva
„Požiūriai tėra nesąmoningos strategijos, išsivysčiusios psichologinių poreikių patenkinimui.“
Anot funkcinio požiūrio, skirtingi žmonės gali išreikšti panašią nuomonę dėl visiškai skirtingų priežasčių. Tai reiškia, kad vieno žmogaus požiūris, nukreiptas į kitus socialinius objektus, gali atlikti visiškai skirtingas funkcijas nei kito žmogaus, turinčio tokį patį požiūrį. Mat patys požiūriai tėra nesąmoningos strategijos, išsivysčiusios psichologinių poreikių patenkinimui.
Negana to, bet koks vieno žmogaus požiūris apie netradicinės orientacijos asmenis gali atlikti daugiau nei vieną funkciją. Žemiau aprašytos funkcijos nėra išsamios – jos pateikia tik tam tikrus rėmus, į kuriuos galima integruoti empirinius tyrimus.
Išskiriami trys pagrindiniai požiūriai apie netradicinės orientacijos žmones: patirtinis, gynybinis, simbolinis.
Patirtinis – kategorizuoja socialinę realybę pagal praeities sąveikas su homoseksualiais žmonėmis. „Lesbietės yra piktos ir nemėgsta vyrų. Štai, viena lesbietė, kurią buvau sutikęs prieš dešimt metų būtent tokia ir yra. Visos jos tokios.“
Toks požiūris išsivysto, kai subjektyvios patirtys su LGBT+ asmenimis (ar netgi vienu asmeniu) yra generalizuojamos visiems netradicinės orientacijos žmonėms. Tokiu atveju žmogus su pozityviomis patirtimis išreiškia teigiamą požiūri, o žmogus su negatyviomis patirtimis išreiškia neigiamą požiūrį. Kaip žinoma, akis į akį vykstantys žmonių susitikimai yra labai galingas fenomenas, galintis paneigti stereotipus ir sumažinti neišmanymą. Tačiau tuo pačiu jie gali sukurti ir atvirkštinį variantą. Heteroseksualai, kurie pažįsta netradicinės orientacijos žmonių, yra linkę būti tolerantiškesni ir atpažįsta, kad stereotipai yra netikri.
„Akis į akį vykstantys žmonių susitikimai yra labai galingas fenomenas, galintis paneigti stereotipus ir sumažinti neišmanymą.“
Visuomenėje galima pastebėti susidariusį tarsi užburtą ratą – heteroseksualai tampa tolerantiškesni, kai sužino apie LGBT+ asmens, griaunančio stereotipus, padėtį. Vis tik LGBT+ asmenys bijo atsiskleisti, mat žmonės yra netolerantiški ir bijo stereotipų. Netradicinės orientacijos žmones gaubiantys stereotipai yra stipriai menkinantys ir nuvertinantys, tad nenuostabu, jog jų baiminamasi.
Pavyzdžiui, pagrindiniai stereotipai apie gėjus yra: jie nepasitiki savimi, jie – pedofilai ir pasileidę. Apie lesbietes – jos agresyvios ir priešiškos vyrams.
„Kai tikimės kažkokios etiketės, pasąmoningai pritaikome būtent tai etiketei būdingas savybes, o šio proceso vedami jas išryškiname tame žmoguje.“
Svarbu nepamiršti, kad stereotipų pritaikymas tėra proto žaidimas: kai žinome ir tikimės kažkokios etiketės, pasąmoningai pritaikome būtent tai etiketei būdingas savybes, o šio proceso vedami jas išryškiname tame žmoguje. Tai apie stebimą žmogų nieko nepasako, tačiau pasako daug apie stereotipo galią mūsų protui ir mus pačius.
Gynybinis – padeda žmogui susitvarkyti su vidiniu konfliktu ar nerimu, projektuojant konfliktą į netradicinės orientacijos žmones.
Pagrindinė gynybinio požiūrio funkcija yra netiesioginė. Kai individas pajunta analogiją tarp homoseksualių žmonių ir jo paties pasąmoningų konfliktų, Tokie požiūriai gali iškilti ir atlikti gynybinę funkciją. Tai reiškia, kad žmogus pasąmoningai ant netradicinės orientacijos žmonių perkelia visus savo vidinius konfliktus – taip momentaliai sumažina nerimą savyje ir neiškelia problemų į sąmonę (panašiai, kaip ir su sąmokslo teorijomis).
„Žmogus pasąmoningai ant netradicinės orientacijos žmonių perkelia visus savo vidinius konfliktus.“
Kadangi kontaktas su netradicinės orientacijos žmonėmis kelia grėsmę padaryti nuslopintas mintis sąmoningomis, tai neišvengiamai sukelia nerimą ir žmogus tampa pasiruošęs gynybai. Aukščiau išvardintos psichodinaminės teorijos priskiriamos būtent šiam požiūriui.
„Požiūriui pakeisti reikia individualaus sąmoningumo, suvokimo, giluminio darbo su savimi.“
Gynybinis požiūris yra sunkiausiai pakeičiamas, nes jis turi psichodinamines šaknis. Tai reiškia, kad požiūriui pakeisti reikia individualaus sąmoningumo, suvokimo, giluminio darbo su savimi. Ne veltui pastebėta teigiama koreliacija tarp ego išsivystymo ir tolerancijos netradicinės orientacijos žmonėms.
Simbolinis – išreiškia abstrakčius ideologinius konceptus, kurie yra artimai susiję su žmogaus tarpasmeninių santykių, artimų bendruomenių ir savęs paties suvokimu.
Simbolinis požiūris apie seksualinę orientaciją išreiškia jausmus, kad saugomos vertybės yra niekinamos ir kad neteisingi bei nelogiški prašymai yra daromi tam, kad pakeistų „status quo“.
Tiek LGBT+ palankūs, tiek nepalankūs, simboliniai požiūriai gimsta iš praeities ir dabarties socializacijos patirčių. Simbolinis požiūris iš esmės yra apie vertybes, kurios sudaro žmogaus suvokimą apie save ir yra jo tapatybės dalis. Šios vertybės padeda individams patvirtinti jų tapatybę – kokiais žmonėmis jie norėtų būti, ir ta, kokiais žmonėmis jie norėtų, kad juos matytų kiti.
Tai susiję su platesne ideologija ir socialinėmis grupėmis, kurioms žmogus save sąmoningai ar nesąmoningai priskiria. Pavyzdžiui, žmogus, kuris identifikuoja save kaip liberalų žmogaus teisių aktyvistą, dažniausiai teigiamai žiūri į netradicinės orientacijos žmones. Tuo tarpu konservatyvus krikščionis dažniau turės neigiamą požiūrį. Nesvarbu, apie kurią pusę šnekama, abiems jų požiūrio išreiškimas sustiprina savęs suvokimą platesnėje socialinėje grupėje.
Simbolinio požiūrio pakeitimui iš negatyvaus į pozityvų didžiausią įtaką daro koncentravimasis į vertybes, kurios yra susijusios su savęs suvokimu. Tačiau jos turi neprieštarauti jų bendruomenės ar socialinės grupės, kuriai priklauso, vertybėms.
Pavyzdžiui, stipriai religingas ir krikščioniška ideologija besivadovaujantis žmogus, kuris turi neigiamą požiūrį apie homoseksualus, gali būti teigiamai paveiktas, jeigu jam parodys kitokių, tolerantiškesnių Biblijos interpretacijų. Tokios interpretacijos būtų dar veiksmingesnės, jeigu joms būtų pritarta gerbiamų religinių lyderių, artimųjų ir jo socialinėje grupėje esančių žmonių.
Kitas būdas įžiebti pokytį simboliniame požiūryje – pozityvių interakcijų, susijusių su netradicinėmis orientacijos žmonėmis, patyrimas. Šiam bendravimui svarbu: bendri tikslai, kooperacija, saikingas intymumas. Būtent toks bendravimas, kuris neretai gali sukurti sąlygas transformuoti simbolinį požiūrį į patirtinį, dažniausiai atsitinka atvejais kai LGBT+ asmenys atsiveria artimiesiems.
Psichodinaminės teorijos
„Heteroseksualūs vyrai gali pasąmoningai pavydėti gėjams, nes jie nėra suvaržyti vyriškų idealų.“
Yra kelios psichodinaminės teorijos (priskiriamos prie gynybinio funkcinio požiūrio), kalbančios apie neigiamą požiūrį į homoseksualumą. Nebūtinai tik viena iš jų yra teisinga – didesnė tikimybė, kad skirtingos teorijos gali tikti skirtingais atvejais.
- Heteroseksualūs vyrai gali pasąmoningai pavydėti gėjams, nes jie nėra suvaržyti vyriškų idealų.
- Heteroseksualai taip pat gali pavydėti seksualinės laisvės, kuria (spėjama, nes iš tikrųjų tai – stereotipas) mėgaujasi netradicinės orientacijos žmonės. Bet kuriuo atveju, pasąmoningas pavydas yra išverčiamas į priešiškumą.
- Neigiamas požiūris kitos lyties netradicinės orientacijos žmonėms (pavyzdžiui, heteroseksualių vyrų homofobija lesbietėms) gali kilti iš heteroseksualų atstūmimo iš potencialių seksualinių partnerių jausmo.
- Dauguma žmonių netiesiogiai siekia nemirtingumo gimdydami ir augindami vaikus. Tuo tarpu netradicinės orientacijos žmonės, nors ir neteisingai, yra matomi kaip atmetantys šį būdą. Tad galimai tai iškelia pasąmoningą mirties baimę.
- Homofobija yra nuslopintų homoseksualių troškimų padarinys.
Viename moksliniame tyrime pastebėta, kad homofobiški vyrai buvo atšiauresni tiems gėjams, kurie yra panašesni į juos, negu tiems, kurie visiškai į juos nepanašūs. Tai gali būti paaiškinama psichodinamiškai: nesaugumo jausme esantis heteroseksualas patiria didesnę grėsmę, nes panašumas reikštų, kad jis galimai yra panašus į homoseksualų vyrą būtent seksualinės orientacijos sferoje.
„Ar homofobija yra susijusi su homoseksualiu susijaudinimu?“
Tai yra vieno plačiai pagarsėjusio 1996-ų metų mokslinio tyrimo pavadinimas. Šis tyrimas remiasi psichoanalitikų teorijomis. Jis nusprendė išsiaiškinti, ar heteroseksualūs homofobai vyrai parodo daugiau susijaudinimo homoseksualumo ženklams, palyginus su heterokseksualais, kurie nėra homofobai. Būtent taip, kaip sako paskutinė minėta psichoanalitinė teorija – „homofobija yra nuslopintų homoseksualių troškimų padarinys“. Kai tokie žmonės atsiduria situacijoje, kuri grasina sujaudinti jų nenorimus ir nepriimtus homoseksualius troškimus, jie reaguoja su panika ir pykčiu.
Tyrimui dalyviai buvo atrinkti per kelias skirtingas apklausas, o paties tyrimo metu jų susijaudinimas buvo matuojamas varpos pletizmografija. Tyrimo metu susijaudinimas matuojamas pagal tai, kiek kraujo patenka į vyrišką lytinį organą. Taip nustatomas susijaudinimo lygis.
Eksperimente naudojami dirgikliai buvo 4 minučių erotinių vaizdo įrašų segmentai. Viename iš jų buvo heteroseksualų, sąmoningu sutikimu, atliekami erotiniai veiksmai, kitame – homoseksualų. Vaizdo įraše buvo rodomi bučiniai, nusirenginėjimas, seksas. Taip pat buvo ir lesbiečių vaizdo įrašas, su tikslu naudoti tai kaip dar vieną papildomą įrankį tam, kad paryškintų homoseksualų atskyrimą nuo heteroseksualų, mat heteroseksualus ypač jaudina lesbiečių erotika.
Šio mokslinio tyrimo rezultatai rodo, kad individai, kurie yra klasifikuojami kaip homofobai ir pripažįsta turintys neigiamą nuomonę bei jausmus apie homoseksualus ir homoseksualumą, rodo ženklų susijaudinimą vyrų homoseksualų dirgikliams. Šie vyrai buvo atrinkti, nes apklausoje nurodė esą esantys griežtai heteroseksualūs ir patiriantys tik heteroseksualios kilmės susijaudinimą.
„Individai, kurie yra klasifikuojami kaip homofobai, rodo ženklų susijaudinimą vyrų homoseksualų dirgikliams.“
Nors toks ir panašūs tyrimai atsako į tam tikrus klausimus, vis dar yra nemažai sferų, kuriose stipriai trūksta daugiau tyrimų: ar šis dokumentuotas susijaudinimas tikrai susijęs su seksualiniu susijaudinimu, o gal tai – nerimo padarinys? Ar homofobės moterys patiria susijaudinimą, kai mato lesbiečių erotines scenas? Išvis, ar homofobija kaip reiškinys, yra dažnas tarp moterų? Ar tiesa, kad homofobai yra prastai heteroseksualiai prisitaikę? Ir daug kitų.
susiję straipsniai
Ar homofobija (ne)atsiejama krikščionybės dalis?
Homofobija – II dalis
„Aš ne homofobas, bet…“
Homofobija – I dalis
LGBT – visuomenės atpirkimo ožiai?
Tinklalaidė #2
Adams, Henry E.; Wright, Lester W.; Lohr, Bethany A. (1996) ‘Is homophobia associated with homosexual arousal?’ , 105(3), 440–445. doi:10.1037/0021-843x.105.3.440
Chard, A., Finneran, C., Sullivan, P. and Stephenson, R., (2015) ‘Experiences of homophobia among gay and bisexual men: results from a cross-sectional study in seven countries’, Culture, Health & Sexuality, 17(10), pp.1174-1189.
Frida, L (2019). ‘Shades of Homophobia: A Framework for Analyzing Negative Attitudes Toward Homosexuality.‘ Journal of Homosexuality, (), 1–21. doi:10.1080/00918369.2019.1702352
Harris, J. I., Cook, S., Kashubeck-West, S. (2008). ‘Religious Attitudes, Internalized Homophobia, and Identity in Gay and Lesbian Adults’, Journal of Gay and Lesbian Mental Health , 12(3), 205–225. doi:10.1080/19359700802111452
McDermott, E., Roen, K., Scourfield, J. (2008). ‘Avoiding shame: young LGBT people, homophobia and self‐destructive behaviours’, Culture, Health & Sexuality, 10(8), 815–829. doi:10.1080/13691050802380974
Murray M. (2015) ‘It Might Just Be the Right Thing to Do’, in News, Analysis, Opinion for the Psychoanalytic Community, Issue 17, pp. 3. Prieiga per internetą: http://tavistockrelationships.ac.uk/images/uploads/New_Associations_Sexualities.pdf
O’Donohue, W., Caselles C.E.(1993) ‘Homophobia: Conceptual, Definitional, and Value Issues’, Journal of Psychopathology and Behavioral Assessment, 15(3), 177–195. doi:10.1007/bf01371377
Roughton, Ralph E.; Frank, Barney; Vaughan, Susan; Hoffman, Leon G.; Hevesi, Alan G.; Lynch, Paul E.; Gomes, Peter J.; Chodorow, Nancy J. (2001). ‘Homophobia : Analysis of a “Permissible” Prejudice: A Public Forum of the American Psychoanalytic Association and the American Psychoanalytic Foundation’. , 4(1), 5–53. doi:10.1300/j236v04n01_02
Roughton, R. E., Frank, B., Vaughan, S. Hoffman, L. G., Hevesi, A. G., Lynch, P. E., Gomes, P. J., Chodorow, N. J. (2001). ‘Homophobia : Analysis of a “Permissible” Prejudice: A Public Forum of the American Psychoanalytic Association and the American Psychoanalytic Foundation.’ , 4(1), 5–53. doi:10.1300/j236v04n01_02
Subhrajit C. (2014) ‘Problems Faced by LGBT People in the Mainstream Society: Some Recommendations‘ International Journal of Interdisciplinary and Multidisciplinary Studies (IJIMS),Vol 1, No.5, 317-331.