Autorė: Dominyka Bodrije
Redaktorė: Izabelė Kačinskaitė
Kas per „daiktas“ ta gelmių psichologija?
Psichologijos ABC
Kaip jau galbūt įtariame, psichologijos mokslas nėra vientisa sritis – joje pilna susiskaldžiusių mokyklų, žvelgiančių iš skirtingų perspektyvų ir propaguojančių savas tiesas. Visos į pasąmonę atsižvelgiančios psichologijos pakraipos priskiriamos gelmių (arba giluminei) psichologijai. Tekste ne tik detaliau paaiškinsime, kuo gelmių psichologijos perspektyva yra unikali, bet ir trumpai papasakosime apie Froidą, Adlerį ir Jungą – gelmių psichologijos „tėvus‘‘.
Kas yra gelmių psichologija?
Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje gelmių psichologija (dar vadinama gilumine psichologija, angl. depth psychology) apibūdinama kaip „psichologijos ir psichoterapijos kryptis, tirianti nesąmoningus potraukius ir galias, pasąmonėje vykstančius psichikos procesus, lemiančius pagrindinius emocijų sutrikimus, asmenybės raidą bei raišką. […] Pabrėžia nesąmoningų motyvacijų įtaką žmogaus elgesiui, savojo Aš vaidmenį iškilus kokiam nors pavojui. Psichikos sutrikimus priskiria prie asmenybės ligų ir juos aiškina ne tiek pasąmonės konfliktais, kiek psichosomatiniais veiksniais“.
„Gelmių psichologija yra skėtinis terminas, apimantis visas psichologijos rūšis, kurios atsižvelgia į žmogaus pasąmonę.“
Kitaip tariant, gelmių psichologija yra skėtinis terminas, apimantis visas psichologijos rūšis, kurios atsižvelgia į žmogaus pasąmonę (pavyzdžiui psichodinaminė paradigma, ar analitinė psichologija). Gelmių psichologijos paradigmos reikšmingos ne tik klinikinėje srityje (psichoterapija). Jos taip pat gali būti naudojamos kaip perspektyvos, per kurias galima analizuoti įvairius politinius, socialinius reiškinius, literatūrą, istoriją, filosofiją ar bet kokį kitą realybės aspektą.
Taip yra todėl, kad, kaip minėjome pirmame straipsnyje, realybę patiriame per savo psichiką. Tad bet kokia išsami kokio nors dalyko analizė gali būti pilna tik pridėjus psichikos dimensiją (pavyzdžiui, Antrojo pasaulinio karo analizė gali būti gilesnė, analizuojant ne tik istorinius, socialinius ar ekonominius veiksnius, bet ir pridedant kolektyvinės pasąmonės lygmenį).
Iš kur kilo terminas gelmių psichologija?
Nors pats konceptas buvo sugalvotas E. Bleulerio (jis taip pat sugalvojo šizofrenijos, autizmo ir keletą kitų iki šiol psichiatrijoje naudojamų terminų), gelmių psichologijos „tėvais“ yra laikomi Froidas, Adleris ir Jungas. Visos gelmių psichologijos mokyklos yra „pastatytos“ ant Froido, Adlerio arba Jungo idėjų (arba visų trijų). Pavyzdžiui, paties Jungo idėjos inkorporuoja tam tikras Froido arba Adlerio idėjas. Nors tarp skirtingų gelmių psichologijos paradigmų yra nemažai nesutarimų, o ypač metodų aplikacijos srityje (pavyzdžiui, techniškai, Froido metodas skiriasi nuo Jungo metodo), fundamentaliai, visos paradigmos turi vieną tikslą – analizuoti sąmonės ir pasąmonės sąveiką.
Froido idėjos ir psichoanalizė
Froidas išvystė pokalbio terapiją, ir išplatino idėją, kad mes pažįstame tik mažą savęs dalį. Mat didžioji mūsų psichikos dalis yra pasąmonė, kurioje slypi nesuvaldomi instinktai (angl. drives). Garsusis ledkalnio vaizdinys taip pat kilo iš Froido, kai vienoje iš savo knygų jis palygino skirtingus psichikos sluoksnius su ledkalniu.
„Nors Froidas populiariojoje medijoje neretai yra pašiepiamas ar net kritikuojamas dėl pernelyg seksualizuojančio požiūrio į žmogaus psichiką, jo indėlis žmonijai – neįkainojamas.“
Bazinė Froido idėja buvo ta, kad libido yra seksualinės prigimties energija, kuri tiesiogiai valdo visą žmogaus psichiką. Anot Froido (ir kitų po jo sekusių gelmių psichologijos šalininkų), pasąmonė gali būti vadinama pagrindiniu žmogaus elgesio šaltiniu. Froido krypties analizė vadinama psichoanalize, iš kurios kilo ir kitos psichoterapijos rūšys, kaip pavyzdžiui, psichodinaminė (psichoanalitinė) psichoterapija. Froido pakraipos psichoterapija labiausiai koncentruojasi į vaikystės patyrimus ir santykius su tėvais. Nors Froidas populiariojoje medijoje neretai yra pašiepiamas ar net kritikuojamas dėl pernelyg seksualizuojančio požiūrio į žmogaus psichiką, jo indėlis žmonijai – neįkainojamas. Tiek teorinė idėjų dalis (gelmių psichologijos pagrindai), tiek praktinė (pokalbio terapijos idėjos išpopuliarinimas, laisvos asociacijos testas) iki šiol yra kasdien naudojamos psichologijoje ir psichoterapijoje.
Adlerio idėjos ir individualioji psichologija
Adleris buvo vienas iš Froido kolegų, prisidėjęs prie psichoanalitinio judėjimo kūrimo. Taip pat jis buvo vienas iš pirmųjų išdrįsęs atsiskirti nuo psichoanalizės ir įkurti individualiosios psichologijos paradigmą. Individualioji psichologija yra socialinė psichologija. Tai reiškia, kad jos dėmesio centre yra individo sąveika su visuomene ir kitais jį supančiais individais. Anot Adlerio, mus gyvenime veda tikslai ir esame orientuoti į ateitį.
Individualioji psichologija ieško elgesio (mąstymo, jausmų ir viso kito, ką mes darome) tikslų – anot Adlerio, bet koks mumyse iškilęs veiksnys turi tikslą ar paskirtį. Ir tik sužinojus tą tikslą galima pašalinti tikrąją problemą iš pamatų. Po Froido, Adlerio pakraipos psichologiją galima matyti kaip antrą žingsnį žmogaus brendimo, kaip asmenybės, raidoje.
Jungas ir Analitinė Psichologija
Jungas buvo trečiasis iš gelmių psichologijos „tėvų“. Jis, pradžioje dirbęs kartu su Froidu, po tam tikro laiko nusprendė atsitraukti, nes nepritarė kai kurioms Froido teorijos dalims (pavyzdžiui, Froidui libido buvo seksualinė energija – Jungas libido matė kaip gyvenimo energiją, o seksualinę energiją tik kaip vieną iš daugelio libido manifestacijos būdų).
Jungas, praleidęs ne vienus metus savianalizėje, integruodamas savo pasąmonę, nusprendė įkurti analitinės psichologijos mokyklą. Analitinė psichologija yra tarsi trečias, žymiai giliau siekiantis sluoksnis gelmių psichologijoje po Froido ir Adlerio teorijų.
Anot Jungo, Froido ir Adlerio teorijos yra vienašališkos ir nepakankamos, Pagrindinė to priežastis yra tai, kad jų pagrindas yra instinktai (angl. drives), ir tokiu būdu jos palieka visą psichinę prasmę už borto. Jungas tvirtai įsitikinęs, kad šių teorijų užtenka tiems, kas tiki, jog jie neturi jokių dvasinių siekių ar poreikių. Trumpai tariant, Froido ir Adlerio teorijos, nors turinčios nemažai veiksmingų idėjų ir svarbių metodų, yra limituojančios, nes nesuteikia pakankamai prasmės gyvenimui. Viena iš Jungo pagrindinių idėjų yra tai, kad išlaisvinti gali tik prasmingi dalykai (prasmė).
Pagrindiniai Jungo atradimai yra: kolektyvinės pasąmonės idėja ir joje slypintys archetipai, kompleksų autonomija, individuacijos procesas, žmogaus asmenybės tipai. Analitinė psichologija, turbūt, yra viena iš universaliausių mokslo šakų, kurią galima pritaikyti daugelyje kitų, iš pirmo žvilgsnio su psichologija nesusijusių sričių. Jungas naudojo analitinės psichologijos perspektyvą kaip įrankį, su kuriuo analizavo politiką, literatūrą, religiją, istoriją, filosofiją, meną ir kita.
„Viena iš Jungo pagrindinių idėjų yra tai, kad išlaisvinti gali tik prasmingi dalykai (prasmė).“
Kaip matome, tai, ką Froidas vadino pasąmone, Jungas vadina asmenine pasąmone. Anot Jungo, tai tik labai maža visos pasąmonės dalis. Didžioji Jungo teorijos dalis yra apie kolektyvinę pasąmonę ir joje slypinčius archetipus, instinktus ir savasties siekimą.
Galutinės įžvalgos
Svarbu suprasti, kad psichologijos pakraipų pradininkai sukūrė teorijas pasiremdami savo gyvenimo potyriais, analizuodami ir integruodami savo pasąmonę. Todėl sakyti, kad viena ar kita teorija – tiesiog neteisingos, gali būti mažų mažiausiai klaidinga. Kiekviena teorija yra tarsi galimybė pažvelgti į žmogaus psichiką iš šiek tiek skirtingos perspektyvos. Laikui bėgant, daugėja integruotų psichologijos pakraipų, kurios sujungia dvi ar net kelias skirtingas teorijas.
„Patys profesionaliausi psichoterapeutai yra susipažinę su ne viena giluminės psichoterapijos teorija ar metodu, jie yra lankstūs ir jautrūs paciento poreikiams ir būdui.“
Klinikinėje aplinkoje gelmių psichologijos teorijos ir metodai dažnai yra susipynę ir nėra taip stipriai atskirti kaip akademijoje. Patys profesionaliausi psichoterapeutai yra susipažinę su ne viena giluminės psichoterapijos teorija ar metodu, jie yra lankstūs ir jautrūs paciento poreikiams ir būdui. Pavyzdžiui, atėjus pas Jungistinės psichologijos terapeutą mums nebūtinai taikys Jungistinės psichologijos metodą, jeigu mūsų problemai išspręsti labiau reikia Adlerio idėjų pritaikymo. Toks psichoterapeuto lankstumas duoda pirmenybę paciento būklei ir siekiamam rezultatui, o ne tam tikroms dogmoms ar įsitikinimams.
susiję straipsniai
Pirmas žingsnis – nuspręsti kreiptis pagalbos
O kas toliau?
Kodėl kartais padėti sau reiškia kreiptis į specialistą?
Psichika ir Jos Reikšmė – III dalis
Psichoterapija – tik sergantiems: bet ar tikrai?
Psichoterapijos galia
Ellenberger, H. ( 2006). ‘The discovery of the unconscious’. [New York]: Basic Books.
Freud, Sigmund. (1960) ‘The Ego And The Id’. W. W. Norton & Company, Inc. Print.
Freud, Sigmund. (2005) ‘The Unconscious’ London: Penguin., Print.
Jung, C. G. (1971). “Instinct and the Unconscious” in J. Campbell (Ed), ‘The Portable Jung’. R. F. C. Hull (Trans). New York: Viking Press
Richards, P., Richards, S. and Dowling, J., (2020) ‘Navigating the 3 Stages of Individuation to unleash your full potential’ [vaizdo įrašas] Prieiga per internetą:
https://www.youtube.com/watch?v=cxjYBh4BaHI