Autorė: Dominyka Bodrije
Redaktorė: Izabelė Kačinskaitė
Sapnų kalba – simboliai. Kaip atkoduoti sapnuose slypinčią išmintį?
Sapnų analizė: II dalis
Anksčiau sapnai keisdavo valstybių ir civilizacijų likimus – jie buvo matomi kaip svarbus ir reikšmingas informacijos šaltinis. Deja, šiandien esame linkę juos ignoruoti ir gyvename visiškai pamiršę sapnų kalbą – neracionalumas, kuriuo pasižymi sapnai, dažnai nuvertinamas ir pašiepiamas, neva jie yra „nelogiški“ ir „neturi prasmės“. O kas, jeigu sapnų neracionalumas nereiškia, kad jie „kvaili“, o yra visiškai priešingai – neracionalume užkoduota mūsų kasdieniam protui neprieinama išmintis? Ar įmanoma kažkaip atkoduoti šią išmintį?
Vienas iš elementariausių analitinės psichologijos principų yra tai, kad sapnų vaizdiniai turėtų būti suprantami ne tiesiogiai, bet simboliškai. Ne veltui psichoterapeutai Jungistinėje psichologijoje neretai vadinami sapnų vertėjais – simbolius suprasti ne taip paprasta. Anot Marie Louise von Franz, tai – menas.
Kas yra simbolis?
Kai sapnuojame, su savimi kalbame per simbolius. Kol esame sapne, viskas atrodo normalu, tačiau pabudę visiškai pametame simbolių prasmę – atrodo, kad sapnas buvo keistas ir beprasmis.
„Simboliai sapnuose ir mene turėtų būti interpretuojami analogijos ir asociacijos būdu.“
Simbolis – vaizdinys arba kažko pavidalas, suteikiantis geriausią įmanomą išraišką turiniui, kurio prasmė ir reikšmė yra vis dar nežinoma. Iš šio aprašymo yra aišku, kad simbolis negali būti interpretuojamas taip, tarsi jis būtų ženklas, nurodantis gerai žinomą sutartą reikšmę. Simboliai sapnuose ir mene turėtų būti interpretuojami analogijos ir asociacijos būdu, kuris padidina nežinomą reikšmę iki kol ji tampa matoma. Apie šį, simbolio prasmės išplėtimo metodą, išsamiau kalbėsime vėliau. Pirmiau – svarbu išsiaiškinti simbolių prigimtį.
Simbolis kyla po lygiai iš sąmonės ir pasąmonės (50/50), o tai leidžia jam sujungti dvi priešybes. Simbolis – pasąmonės turinio vertėjas. Šią simbolių savybę lengviau paaiškinti per faktorių, jungiantį psichiką ir materiją. Jungas jį vadina psichoidiniu – tai faktorius, kuris niekada negali pasiekti sąmoningo suvokimo, yra didesnis už pasąmonę. Jis veikia tiek kūne, tiek psichikoje ir tokiu veikimo būdu juos sujungia. Šis giluminis veikimas sudaro sąlygas archetipiniams simboliams per sapnus ar kūrybą indikuoti ateities psichines būsenas, taip pat, ir kai kuriais atvejais, fizinę kūno sveikatą ir įvairias organines ligas, nes psichoidinis faktorius yra apie ryšį tarp kūno ir psichikos.
Tai, kiek daug savyje gali slėpti simbolis, padėti suprasti paprastas, kasdieninis pavyzdys. Į simbolį galima žiūrėti kaip į informaciją, sukompresuotą zip faile. Ten gali tilpti nesuskaičiuojami kiekiai skirtingų abstrakcijų ir reikšmių, o jos visos priklausys nuo konkrečios situacijos.
Kaip suprasti simbolius?
Kad išsiaiškintume, kokią žinutę neša simbolis, reikalingas simbolio prasmės išplėtimas (angl. amplification). Anot G. Gudaitės, šis procesas gali būti paaiškinamas kaip „simbolio reikšmės ieškojimas pasitelkiant kultūros, mitologijos ar religijos šaltinius“, su tikslu sustiprinti simbolio prasmę tam tikroje konkrečioje situacijoje. Pavyzdžiui, susapnavus aviuką galima bandyti ieškoti asociacijų krikščionybės Dievo avinėlio koncepcijoje. Kitaip tariant, tai – „būdas, kuris padeda atskirti simbolio daugiasluoksniškumą ir perspektyvinę prasmę.“ Jungas teigia, kad prasmės išplėtimas yra būtinas žingsnis, norint sukurti ryšį tarp sąmonės ir pasąmonės (kitais žodžiais, tarp to, ką žinome ir to, ko nežinome). Mitologinis naratyvas, kurį naudoja pasąmonė, kai išreiškia save per sąmonę, suteikia puikias sąlygas prasmės išplėtimo procesui. Iš tikrųjų, be prasmės išplėtimo proceso turbūt būtų neįmanoma suprasti mitologinio pasąmonės naratyvo, nes jis kardinaliai skiriasi nuo mūsų kasdienio mąstymo.
„Pasąmonė ir simboliai neturi nieko bendro su mūsų išmoktomis „geromis manieromis“ ar „išsilavinimo“ suvokimu.“
Pasąmonė ir simboliai neturi nieko bendro su mūsų išmoktomis „geromis manieromis“ ar „išsilavinimo“ suvokimu. Jie kalba kalba gamtos kalba. Žiūrint tik į paviršių, sapnai ir sapnų simboliai gali atrodyti absurdiškai, kvailai, kartais – atgrasiai. Anot von Franz, tereikia beveik nekreipti dėmesio į patį vaizdinį ir iškart gilintis į jo prasmę. Anot jos, svarbiausia yra žinutė, vaizdinys – ne taip svarbu. Tuo tarpu archetipinės psichologijos atstovas James Hillman siūlo pasilikti prie vaizdinio, bet tai veikia tik tada, kai kalbama apie visą sapną, nebūtinai izoliuojant simbolius kaip simbolius. Taip gausime mažiau generalizuotą ir labiau asmeninį rezultatą. Dažniausiai simbolis yra apie tai, ką jis reiškia sapnuotojui; taip simbolis įgauna specifiškumo kiekvieno žmogaus unikaliai situacijai.
Objektyvi ir subjektyvi sapno analizė
Sapną analizuoti galima dviem pagrindiniais būdais:
- Naudojant objektyviąją sapno analizę – sapne esantys žmonės matomi kaip tie žmonės;
- Naudojant subjektyviąją sapno analizę – sapne esantys žmonės ar veikėjai matomi kaip skirtingos vienos psichikos dalys.
Objektyvioji analizė labiau naudojama Froido įkvėptose pakraipose, tuo tarpu subjektyvioji yra įkvėpta Jungo. Psichoterapeutai dažniausiai turi omenyje abu variantus ir taiko juos priklausomai nuo situacijos. Vis tik, didžioji dauguma su sapnais dirbančių psichoterapeutų dažniau taiko subjektyvųjų metodą.
Sapnų analizės prasmė terapijoje
„Sapnai mums rodo tai, ko mes iš tikrųjų nenorime nei matyti, nei girdėti.“
Tarp žmonių vis dar vyrauja naivi nuostata, kad sapnai išreiškia mūsų norus ar svajones. Tačiau giliau paanalizavus sapnus pasidaro aišku, kad sapnai mums rodo tai, ko mes iš tikrųjų nenorime nei matyti, nei girdėti. Sapnai yra unikalus įrankis tiek savęs pažinime, tiek terapijoje, nes sapno suplanuoti ar numatyti absoliučiai neįmanoma – jis visiškai yra pasąmonės produktas. Tai matoma palyginus, kad vakaruose sakome, jog kažką „susapnavome“, kai tuo tarpu yra kultūrų, kurios sako „mačiau sapną“ – taip pabrėžiamas sąmoningo „aš“ nedalyvavimas procese.
Kadangi pasąmonė žino daugiau negu mes, nes nėra saistoma laiko ir erdvės, sapnuose rasti galime ne tik praeitį ar dabartį, bet ir ateitį, sapnai jie gali mums pranešti apie ateities įvykius. Apskritai, pasąmonė sapnuose parodo, kaip situaciją mato kitaip negu mes – o tai ne visada sutampa su mūsų sąmoningais norais ar planais. Pavyzdžiui, von Franz teigia, kad niekuomet neskristų lėktuvu, jeigu naktį prieš skrydį susapnuotų įspėjamąjį sapną. Ji yra parašiusi knygą „On Dreams and Death“ (liet. „Apie sapnus ir mirtį“), kurioje apstu pavyzdžių, kuomet sapnai numatė žmonių mirtį.
Pavyzdžiui, vienas jaunas klientas sapne sutiko velnią, kuris jam pasakė, kad jie greitai susitiks. Kadangi jaunasis klientas buvo įsitikinęs, kad mirtis jo tikrai nesiveja, jis pasakė velniui, kad jis pabėgs gyvas. Velnias buvo apsirengęs tamsiais arabiškais rūbais, kurie žibėjo įvairiausiomis spalvomis. Velnio veidas taip pat buvo rudas – jis priminė arabų kilmės žmogų. Klientas po kelių dienų netikėtai žuvo lėktuvo avarijoje, kuri įvyko Arabijos dykumoje.
Tai – drastiškas pavyzdys. Apskritai turbūt svarbiausia suprasti, kad sapnai yra kupini išminties – jie mums gali parodyti kur klystame, kur nesame adaptavęsi (psichologiškai, socialiai arba fiziologiškai), įspėti mus dėl pavojų, padėti surasti gilesnę gyvenimo prasmę, ir apskritai suteikti apšviečiančių įžvalgų. Sapnai mums visuomet pasako du svarbius dalykus – kur energija yra ir kur ji nori eiti.
„Sapnuose slypi išmintis apie mūsų unikalią gyvenimo prasmę.“
Atkreipdami dėmesį į sapnus ir į juos įsiklausydami, galime sužinoti, koks yra mūsų unikalus gyvenimo modelis, kuriuo pasąmonė mus ragina gyventi. Kitais žodžiais, sapnuose slypi išmintis apie mūsų unikalią gyvenimo prasmę. Pavyzdžiui, žmonės ateina į psichoterapiją ir dalinasi, kad nemato prasmės, jog jaučiasi taip lyg galėtų ir negyventi. Sapnai netgi gali atskleisti, ko nori pasąmonė – tarkim, kuo norėtų, kad taptų žmogus. Atsakymai dažniausiai nustebina tiek terapeutą, tiek patį žmogų – niekada neįmanoma atspėti, ką pasakys pasąmonė, tai visuomet būna kūrybiškas gamtos atsakymas. Šis atsakymas nėra kolektyvinis, visiems tinkantis sprendimas. Priešingai – jis yra skirtingas kiekvienam žmogui. Dėl to, anot von Franz, gali būti pavojinga viešai publikuoti atvejo analizes, nes žmonės gali susitapatinti su svetimu problemos sprendimu.
Sapnų analizę terapijoje galima naudoti ir atvirkščiai – pavyzdžiui, terapeutams nepavykstant suprasti terapinės sesijos, gali padėti terapijos sesijos „įrėminimas“, tarsi ji būtų sapnas. Toks metodas gali suteikti daugiau atstumo refleksijai ir objektyvumo.
susiję straipsniai
Sapnai: kodėl verta į juos atkreipti dėmesį ir kokia yra jų funkcija?
Sapnų analizė: I dalis
2023-09-12
Už mus gudresnė pasąmonė, kurioje slepiasi ir visa ateities informacija
Pasąmonė – II dalis
2021-07-07
Jung, C.G. (1967) ‘Foreword to Swiss Edition‘, from ‘Symbols of transformation’, vol.5 of ‘The Collected Works of C.G.Jung’. London: Routledge & Kegan Paul; Princeton, New Jersey: Princeton University Press.
Jung, C. G. (1969) ‘Background to the Psychology of Christian Alchemical Symbolism’, from ‘Aion: Researches into the Phenomenology of the Self’, vol. 9ii of ‘The Collected Works of C.G.Jung’. London: Routledge & Kegan Paul; Princeton, New Jersey: Princeton University Press.
Jung, C. G. (1970). “General Aspects of Dream Psychology”, from ‘Structure & Dynamics of the Psyche’, vol. 8 of ‘The Collected Works of C.G.Jung’. London: Routledge & Kegan Paul; Princeton, New Jersey: Princeton University Press.
Jung, C. (2018) ‘The Power of the Unconscious and the Importance of Dreams’ , C.G.Jung interview, 1988, [vaizdo įrašas]. Prieiga per internetą:
https://www.youtube.com/watch?v=-6G9IWa3XiI
Jurėnienė, L. (2009) „Anglų-lietuvių kalbų analitinės psichologijos terminų žodynėlis“, terminologijos darbas. Prieiga per internetą:
http://www.lapa.lt/lt/asociacija/straipsniai/l-jur-nien-analitin-s-psichologijos-termin-odyn-lis
Marchiano L., Lee J.R., Steward D.C. (2018) ‘Dreams’ , This Jungian Life [vaizdo įrašas]. Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=FGl-l0juAf0
Richards, P., Richards, S. and Dowling, J., (2021) ‘Jungian Dream Interpretation’ [vaizdo įrašas] Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=5moXsVHhq2s
Richards, P., Richards, S. and Dowling, J., (2020) ‘The Method Steve uses to Work with his Dreams’ [vaizdo įrašas] Prieiga per internetą:
https://www.youtube.com/watch?v=eiRmVxMQT3s
Sabini, M. (1981) ‘Dreams as an Aid in Determining Diagnosis, Prognosis, and Attitude Towards Treatment’, Journal of Psychotherapy and Psychosomatics, vol. 36, pp 24-36. Prieiga per internetą: http://www.jstor.org/stable/45115160
Von Franz, M.L., Woodman, M., Boa, F., Feheley, M. (1985) ‘The way of the Dream’ [vaizdo įrašas]. Prieiga per internetą: https://youtu.be/yXQTDTcup04
Von Franz, M.L. (1998) ‘On Dreams and Death: a Jungian Interpretation’, Chicago, Ill. : Open Court.