Autorė: Dominyka Bodrije
Redaktorė: Izabelė Kačinskaitė
Sapnų analizės technikos – kaip interpretuoti ir įprasminti savo sapnus?
Sapnų analizė: VII dalis
Norint pradėti mokytis interpretuoti sapnus, simbolių ir asociacijų pasaulis gali pasirodyti per daug sudėtingas. Dažnam kyla mintis „tai – ne man – nieko nenusimanau apie simbolius“. Nėra ko nerimauti – su tinkamu priėjimu, net su simboliais nieko bendro neturintiems žmonėms gali pavykti susipažinti su gilesne savo sapnų prasme. Juk mūsų sapnai skirti mums – reiškia turime savyje tai, kas gali padėti juos suprasti.
„Jeigu į sapnus ateinate su kažkokia stipria teorija, pasąmonei tai nepatiks.“
Norime priminti, kad pasąmonei nepatinka teorija ir primetama struktūra – tad nereikėtų nustebti, jei laikui bėgant metodas pasidarys mažiau veiksmingas arba pasąmonė pradės krėsti šunybes. Jeigu į sapnus ateinate su kažkokia stipria teorija, pasąmonei tai nepatiks. Svarbu išbandyti teorijas, praktikas ir technikas (ir daryti tai atsargiai), o ne aklai imti ir tikėti.
Taip pat svarbu paminėti, kad populiariųjų sapnininkų (knygų, su sapnų motyvų reikšmėmis) geriausia vengti – jie kaip tik numeta nuo supratimo kelio, nes jų interpretacijos yra statiškos.
Pirma kliūtis – „neatsimenu sapno“
„Jeigu nėra sapno, tuomet nėra ką interpretuoti.“
Jeigu nėra sapno, tuomet nėra ką interpretuoti. Tačiau nereikia išsigąsti – žmonės neatsimena sapnų, nes nekreipia į juos dėmesio. Kai dėmesys nukrypsta į sapnus, jie pradeda juos atsiminti. Jungistė Marie-Louise Von Franz, išanalizavusi apie 65 000 sapnų tvirtina, kad nėra turėjusi nė vieno paciento, kuris nesapnavo. Pacientai gali nesapnuoti nebent tada, kai jie serga sunkiomis depresijos formomis. Tokiu atveju sapnai yra puikus būdas pamatuoti, kada jiems pagerėja – jie kaip mat pradeda sapnuoti. Taip pat sapnų sumažėti gali apie 80-tus gyvenimo metus ir prieš mirtį jų gali vėl padaugėti.
Taigi psichika mėgsta dėmesį ir jeigu skirsime jai dėmesio, mums atsiųs sapną. Tai padaryti galima net neatsimenant sapno – užtenka užrašyti, kad „turėjau sapną, bet neatsimenu“ arba galima užrašyti „sapno nebuvo“. Net tai jau yra dėmesio rodymas pasąmonei. Vien tai, kad iš savo kasdienės adaptacijos šiam procesui skiriame laiko yra signalas pasąmonei, kad tai mums svarbu.
Žemiau rasite sapno analizei ir interpretacijai skirtas technikas, kurioms jau reikia turėti medžiagą (pavyzdžiui, užrašytą sapną).
Technika asociacijų pagrindu
Ši technika tiks ir pradedantiesiems (tačiau tai nereiškia, kad procesas – lengvas). Pirmiausia, ant vienos lapo pusės reikia užrašyti sapną ir pasibraukti raktinius žodžius. Tuomet kiekvienam pabrauktam žodžiui kitoje lapo pusėje surašyti jų asociacijas (kas spontaniškai kyla galvoje pagalvojus apie tą žodį). Nesikuklinti, rašyti tiek asociacijų, kiek atrodo, kad reikia ar norisi.
Po to pabandyti pagalvoti apie tai, kas dieną prieš vyko:
- Vidiniame pasaulyje (kokie jausmai dominavo, kokios mintys, prisiminimai, baimės ir taip toliau);
- Išoriniame pasaulyje (pokalbiai su kitais, veiklos, įvykiai ir taip toliau).
Galbūt kažkoks paminėtas motyvas iš asociacijų rodo į kažkokį nemalonų atsitikimą arba neigiamą mintį, kuri bandė įsiskverbti į sąmonę?
Jei neįmanoma rasti asmeninių asociacijų, tai gali būti archetipinis sapnas. Tokiu atveju reikia imti žmonijos asociacijas (pavyzdžiui, jeigu motyvas – mėnulis, užduoti klausimą: ką žmonija fantazavo apie mėnulį?).
Sapnas kaip drama
Pirmiausia, svarbu susirasti esminius sapno momentus: kokia dramos pradžia? Kokia pagrindinė problema? Kokie yra svarbiausi ir nereikšmingiausi istorijos taškai? Kuo baigiasi drama – sprendimu ar katastrofa?
Šios technikos esmė – matyti sapną kaip dramą. Kad būtų galima naudoti šią techniką, reikia būti užsirašius sapną kuo detaliau. Sapno, kaip dramos, technika labiau tiktų jau neblogai pažįstantiems save ir savo sapnus.
- Pirmas sapno sakinys dažniausiai nusako pagrindinę situaciją (kas aš, su kuo aš ir kur) (pavyzdžiui, esu su draugu Jonu bute, kuriame gyvenau, kai buvau paauglys).
- Galima paimti pirmą sakinį ir klausti detalių – koks buvo tas butas, koks jausmas buvo ten augti, ar su butu asociajuojasi laimė, o galbūt – skausmas ir taip toliau. Taip pat galima paklausti apie paminėtą žmogų (galbūt su draugu Jonu bėgdavote iš pamokų ir patekdavote į įvairias pavojingas situacijas). Ši informacija gali padėti identifikuoti, apie kurį asmenybės kampelį kalba sapnas.
- Tuomet rastos asociacijos dedamos į tekstą, pavyzdžiui: aš psichologiškai vis dar esu savo paauglystės situacijoje, su ta savo dalimi, kuri yra linkusi elgtis neatsakingai.
- Tada reikia natūraliai pabandyti pagalvoti, kaip visa tai tinka dabartinėje gyvenimo situacijoje, kokiose situacijose aš vis dar reaguoju taip pat, kaip neatsakingas paauglys?
- Labai svarbu, kad būtų atsakytas paskutinis sakinys (ypač košmaruose): ar sapno gale buvo sprendimas ar katastrofa? Sapno pabaigoje slepiasi tai, kas turi būti suprasta, suvokta.
Biopsichosocialinis modelis – asociacijų pagrindo technika
Turint užrašytą sapną, reikia papunkčiui detalizuoti esminius sapno elementus, kaip atskirus objektus. Tuomet punktais taip pat surašyti: asmenines asociacijas, sociokultūrines asociacijas ir plačias kolektyvines asociacijas. Tai yra amplifikacijos procesas. Tai atlikus, vykdoma sintezė – sapno naratyvas perrašomas pagal asociacijas. Tai suformuoja teiginį, kurį galima analizuoti ir su juo mesti iššūkį savo psichikai. Ši technika nėra trumpas ar lengvas procesas, tačiau jis nėra ir kasdienis – skirtas retesniam naudojimui, kai jaučiamas poreikis tikrai giliai išanalizuoti sapną.
Kitame straipsnyje susipažinsite su aktyviomis technikomis, kurios skirtos sąmoningam sapno patyrimui.
susiję straipsniai
Sapnų analizės pavojai arba ko nedaryti, kad pasąmonė nekrėstų šunybių
Sapnų analizė: V dalis
Sapnai: kodėl verta į juos atkreipti dėmesį ir kokia yra jų funkcija?
Sapnų analizė: I dalis
Psichologinių praktikų pavojai: kodėl kartais mažiau yra daugiau
Praktikų prasmė asmeniniame tobulėjime – III dalis
Jung, C.G. (1967) ‘Foreword to Swiss Edition‘, from ‘Symbols of transformation’, vol.5 of ‘The Collected Works of C.G.Jung’. London: Routledge & Kegan Paul; Princeton, New Jersey: Princeton University Press.
Jung, C. G. (1970). “General Aspects of Dream Psychology”, from ‘Structure & Dynamics of the Psyche’, vol. 8 of ‘The Collected Works of C.G.Jung’. London: Routledge & Kegan Paul; Princeton, New Jersey: Princeton University Press.
Marchiano L., Lee J.R., Steward D.C. (2018) ‘Dreams’ , This Jungian Life [vaizdo įrašas]. Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=FGl-l0juAf0
Von Franz, M.L., Woodman, M., Boa, F., Feheley, M. (1985) ‘The way of the Dream’ [vaizdo įrašas]. Prieiga per internetą: https://youtu.be/yXQTDTcup04
Von Franz, M.L. (1998) ‘On Dreams and Death: a Jungian Interpretation’, Chicago, Ill. : Open Court.
Richards, P., Richards, S. and Dowling, J., (2020) ‘The Method Steve uses to Work with his Dreams’ [vaizdo įrašas] Prieiga per internetą:
https://www.youtube.com/watch?v=eiRmVxMQT3s
Richards, P., Richards, S. and Dowling, J., (2021) ‘Jungian Dream Interpretation’ [vaizdo įrašas] Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=5moXsVHhq2s