Autorė: Dominyka Bodrije
Redaktorė: Izabelė Kačinskaitė
Sąmokslo teorijos: kodėl svarbu iš jų ne tik juoktis?
Sąmokslo teorijos – I dalis
Sąmokslo teorijos yra linkusios atsirasti greitai, ypač tuo metu, kai atsitinka kažkas netikėto. Tai gali būti kokia nors krizė, konfliktas ar bet kas kito, kas sukelia nesaugumo ar grėsmės jausmą. Būtent tai aiškiai matoma šiandien, koronaviruso pandemijos metu – žmonės nepaliaujamai ieško paprastų ir greitų paaiškinimų nerimui nuraminti. Kadangi šiuo sunkiu laikotarpiu sąmokslo teorijos tapo ypač aktualiu socialiniu, politiniu ir psichologiniu reiškiniu, pabandysime giliau pažvelgti į šį mįslingą fenomeną.
Kas yra sąmokslo teorija?
Trumpai tariant, tai yra teorija, kuri paaiškina įvykį ar situaciją kaip galingų sąmokslininkų slapto sumanymo rezultatą.
Keletas sąmokslo teorijų pavyzdžių:
- Vakcinos sukelia autizmą;
- COVID-19 yra kokios nors valstybės arba slaptos organizacijos specialiai sukurtas bioginklas;
- Pasaulį valdo slapta Illuminati organizacija;
- Lėktuvai, specialiu įtakingų žmonių užsakymu, po savęs palieka nuodingus chemikalus (chemtrailus);
- Žemė yra plokščia;
Iš viso yra šimtai ar net tūkstančiai skirtingų sąmokslo teorijų.
Sąmokslo teorijų bruožai pagal termino apibrėžimą:
- Teorija, kuri atmeta standartinį įvykio paaiškinimą ir vietoj to priskiria tai slaptai žmonių grupei ar organizacijai;
- Įsitikinimas, kad tos slaptos grupės planai yra kokio nors įvykio priežastis;
- Idėja, kad tam tikri politiniai, ekonominiai įvykiai ar socialinės tendencijos yra apgaulingo sąmokslo dalis, kurie yra slepiami nuo visuomenės.
„Kadangi mes nė vienas nesame apsaugoti nuo neteisingų įsitikinimų ar nuostatų, svarbu suprasti skirtumą tarp sąmokslo teorijos ir tiesiog klaidingo įsitikinimo.“
Kadangi mes nė vienas nesame apsaugoti nuo neteisingų įsitikinimų ar nuostatų, svarbu suprasti skirtumą tarp sąmokslo teorijos ir tiesiog klaidingo įsitikinimo.
Sąmokslinis mąstymas turi šiuos kriterijus:
- Pasekėjai turi labai stiprų emocinį prisirišimą prie savo teorijos. Jie aktyviai priešinasi alternatyviems racionaliems paaiškinimams; į savo teoriją neįtraukia įrodymų prieštaraujančių jų teorijai; neretai fabrikuojami netikri „įrodymai“ teorijai palaikyti;
- Stiprus „paranoidinis“ teorijos pagrindas. Sąmokslo teorijos yra fundamentaliai dualistinės („mes“, geriečiai, prieš „juos“ – blogiečius). Už sąmokslo teorijų slypi įsitikinimas, kad atidengus sąmokslą ir išnaikinus tuos „blogiečius“ viskas bus išspręsta ir „blogis“ dings;
- Įvykiai yra sujungiami ir paaiškinami tokiu būdu, kuris visuomet palaiko sąmokslo teorijos esmę. Sąmokslo teorija niekada nebūna tiesiog vienas izoliuotas įsitikinimas – tai yra įsitikinimų tinklas, gaubiantis vieną kompleksišką teoriją;
Sąmokslo teorijų pasekėjai komunikuoja tarpusavyje, organizuoja diskusijas ir dalijasi informacija tam, kad sustiprintų savo įsitikinimus; - Jų „žinios“ yra laikomos „sektantinėmis“ (kylančiomis iš įvairių nepatikrintų ir kartais net nežinomų šaltinių);
Pasekėjai yra pasiruošę aktyviai persekioti galvojančius kitaip – nori juos paveikti, „atvesti į tiesą“.
Štai chemtrailų, vakcinų ar plokščios žemės teorijos atitinka visus aukščiau išvardintus kriterijus.
Tiesa ar kliedesiai?
„Vieno žmogaus paranoidinės deliuzijos gali tapti sąmokslo teorija, kai kiti, pradedantys ją sekti, vis pildo papildomais įsitikinimais ar „idėjomis“, taip sukurdami visą teorijos tinklą.“
Sąmokslo teorijas nuo tvirtai laikomo įsitikinimo ir paranoidinės deliuzijos (kliedesių) skiria labai plonas siūlas. Iš tikrųjų, vieno žmogaus paranoidinės deliuzijos gali tapti sąmokslo teorija, kai kiti, pradedantys ją sekti, vis pildo papildomais įsitikinimais ar „idėjomis“, taip sukurdami visą teorijos tinklą. Sąmokslo teorija ji tampa tik tuomet, kai palieka subjektyvią vieno žmogaus psichikos aplinką ir pradeda cirkuliuoti tarp kitų socialinių grupių. Taip sąmokslo teorija „gimsta“ ne tik kaip psichologinis procesas, bet ir pasireiškia žmonių elgesyje.
Įdomiausia tai, kad sąmokslo teorijų jų pasekėjams tiesiog neįmanoma paneigti. Taip yra ne dėl to, kad jos – tiesa, o dėl to, kad teorijas gaubiantys įsitikinimai suformuluoti taip, jog bet koks paneigimas yra naudojamas kaip argumentas teorijai patvirtinti. Plačiai prieinami moksliniai įrodymai, paneigiantys sąmokslo teoriją, veda tik prie dar didesnių racionalizavimų ir išvedžiojimų apie teorijos teisingumą. Taip pat pati teorija kartais yra taip suformuluota, kad jos paneigti yra neįmanoma. Kaip, pavyzdžiui, reptilijų sąmokslo teorija, kuri teigia, kad pasaulį per politiką, ekonomiką ir visuomenę valdo driežai humanoidai, gyvenantys pasislėpę žmonių gretose.
Tikri ir netikri sąmokslai
Vis dėlto yra keletas sąmokslo teorijų, kurios paaiškėjo esą buvusios tiesa – pavyzdžiui, MK-Ultra. JAV, prezidento N. Rokfelerio laikais (1970-aisiais), CŽV išleido daugiau nei 20 mln dolerių tam, kad slapta sukurtų programą pavadinimu MK-Ultra. Šios programos tikslas buvo atrasti medžiagą, kuri padėtų tardymuose išgauti prisipažinimus. Taip pat, alkoholio prohibicijos laikais, 1926–1933, JAV valdžia slapta dėjo nuodus į alkoholį, tam, kad nuo jo atgrasytų žmones. Svarbu suprasti, kad tai, jog kelios iš šimtų sąmokslo teorijų paaiškėjo esančios tiesa, nepadidina kitų sąmokslo teorijų teisingumo tikimybės. Nors sąmokslo teorijos ir turi tokį patį arba labai panašų pamatinį mechanizmą, vis dėlto kiekviena teorija skirtinga.
Trys skirtumai tarp sąmokslo teorijos ir tikros konspiracijos:
- Laiko limitas. Tikros konspiracijos netrunka ilgai ir yra limituotos laiko. Tuo tarpu sąmokslai, apie kuriuos kalba sąmokslo teorijų fanatikai, anot jų, gali trukti dešimtmečius ar netgi šimtmečius.
- Dalyvių skaičius. Tikrose žinomose, jau išaiškėjusiose konspiracijose, matomas labai mažas konspiratorių skaičius. Tai – nenuostabu, nes norint, kad konspiracija pavyktų, reikia ją išlaikyti paslaptyje. O tai padaryti dalyvaujant dideliam žmonių skaičiui praktiškai neįmanoma. Kuo daugiau žmonių dalyvauja, tuo trumpiau viskas išliks paslaptyje.
- Apimtis. Sąmokslo teorijos yra apie globalius, pasaulinio dydžio sąmokslus, darančius įtaką milijonams ar milijardams žmonių. Tikros konspiracijos nebūna tokio masto – jų apimtis žymiai mažesnė ir labiau limituota.
Kuo sąmokslo teorija skiriasi nuo tiesiog klaidingo įsitikinimo ir kodėl svarbu apie tai kalbėti?
„Sąmokslo teorija yra daugiau nei tiesiog per žmones vaikščiojantis įsitikinimas – jų plitimas turi stiprias ir pavojingas pasekmes.“
Dažnas gali išgirsti apie sąmokslo teoriją ir pasijuokti – juk tai tik niekam neįdomūs paistalai! Tačiau sąmokslo teorija yra daugiau nei tiesiog per žmones vaikščiojantis įsitikinimas – jų plitimas turi stiprias ir pavojingas pasekmes. Įtakingų žmonių jos gali būti naudojamos kaip ginklas ideologijų stiprinimui ir netiesioginiam visuomenės valdymui (tai neretai galima pamatyti totalitarinėse valstybėse). Tai, kad kai kurios sąmokslo teorijos paaiškėjo esančios tiesa, duoda daugiau galios kitoms, net ir ateityje atsirasiančioms teorijoms. Negana to, sąmokslo teorijos yra tame pačiame informacijos sraute kaip ir visa kita informacija ir dezinformacija. Internetas maitina sąmokslo teorijas – čia bet koks įsitikinimas gali būti palaistytas, saugomas ir auginamas.
Net jeigu sąmokslo teorijos pagal apibrėžimą ir yra tik fantazijos, jos turi didelę įtaką visai žmonijos „ekosistemai“ – prisideda prie visuomenės formavimosi iš skirtingų pusių:
- Sąmokslo teorijų vedami pasekėjai neretai vykdo neapykantos nusikaltimus;
- Vakcinų atsisakymas ir nusistatymas prieš jas kelia grėsmę visos visuomenės gerovei;
- Nenoras imtis priemonių pasaulio atšilimo prevencijai taip pat neigiamai atsiliepia visiems Žemės gyventojams.
Visi šie pavyzdžiai rodo kainą, kurią moka visą žmonija, būtent dėl sąmokslo teorijų pasekėjų veiksmų.
„Net jeigu sąmokslo teorijos pagal apibrėžimą ir yra tik fantazijos, jos turi didelę įtaką visai žmonijos „ekosistemai“ – prisideda prie visuomenės formavimosi iš skirtingų pusių.“
Subjektyvumas ir kita medalio pusė
Svarbu suprasti, kad tai, kas vienam yra sąmokslo teorija, kitam – realybė. Sąmokslo teorija yra galingas fenomenas, sukeliantis nemažai pasekmių ir racionalistų vertinamas kaip didelė grėsmė visuomenei. Tačiau retai paminima tai, kad vis dėlto nėra aiškios ribos, kur baigiasi sąmokslo teorija ir kur prasideda tiesa. Požiūris į sąmokslo teorijas kaip į bereikšmes nesąmones, kaip ir teiginys, kad tiesa yra kitokia, ir kad ją lengva atskirti, yra sudėtingos situacijos supaprastinimas.
„Požiūris į sąmokslo teorijas kaip į bereikšmes nesąmones, kaip ir teiginys, kad tiesa yra kitokia, ir kad ją lengva atskirti, yra sudėtingos situacijos supaprastinimas.“
Priežastys
Statistika atskleidžia tam tikrą sąmokslo teorijų pasekėjų profilį. Jiems būdingas žemas emocinio intelekto lygis, taip pat žemas pasitikėjimas savimi ir žemesnis išsilavinimo lygis. Prie to prisideda tokios savybės kaip mokslinis cinizmas, reaktyvumas, etnocentrizmas, ksenofobija ir nepolitinis konservatizmas. Tačiau tai nieko nepasako apie tikrąsias sąmokslo teorijų atsiradimo priežastis.
Moksliniai tyrimai išskiria daug skirtingų priežasčių, kodėl žmogus gali tapti sąmokslo teorijos pasekėju, pradedant asmenybės bruožais, baigiant socialinių poreikių patenkinimu. Sąmokslo teorijų keliavimas iš lūpų į lūpas įvairiomis priemonėmis patenkina įvairius politinius, psichologinius ir socialinius motyvus. Sociologai tvirtina, kad sąmokslo teorijos tenkina socialinius poreikius, tuo tarpu nemažai racionalistų įsitikinę, kad pagrindinė problema – išsilavinimo trūkumas ir mokslinis neraštingumas. Padarius gilią mokslinių tyrimų analizę iš įvairių disciplinų susidaro įspūdis, kad nėra vieno paprasto paaiškinimo, kodėl žmonės tiki sąmokslo teorijomis. Tačiau aišku viena – priežastys susideda iš bazinių įsitikinimų, asmenybės struktūros, dabartinės psichologinės situacijos ir gyvenimo aplinkybių.
Kitame šios serijos straipsnyje kalbėsime apie paviršines sąmokslo teorijų atsiradimo ir gyvavimo priežastis – kritinį mąstymą ir mokslinį raštingumą.
susiję straipsniai
Kognicija, mokslinis raštingumas ir kodėl vakcinos vis dėlto nesukelia autizmo
Sąmokslo teorijos – II dalis
Ką turi bendro pasąmonė ir sąmokslo teorijos?
Sąmokslo teorijos – III dalis
Bardon, A. (2020) ‘Coronavirus Responses Highlight how Humans are Hardwired to Dismiss Facts that don’t Fit their Worldview’, The Conversation. Prieiga per internetą: https://theconversation.com/coronavirus-responses-highlight-how-humans-are-hardwired-to-dismiss-facts-that-dont-fit-their-worldview-141335
Butter M. (2020) “There’s a Conspiracy Theory that the CIA Invented the Term ‘Conspiracy Theory’- Here’s Why”, The Conversation. Prieiga per internetą:
https://theconversation.com/theres-a-conspiracy-theory-that-the-cia-invented-the-term-conspiracy-theory-heres-why-132117
Davis, C. (2021) ‘Conspiracy Theories are no Longer the Domain of Lovable Weirdos Tracking Bigfoot – they’re a Sinister Problem’, Business Insider. Prieiga per internetą: https://www.businessinsider.com/conspiracy-theories-are-more-popular-than-ever-its-a-problem-2020-10?r=US&IR=T
Dictionary.com (2021) ‘Definition of conspiracy theory’. Prieiga internetu:
https://www.dictionary.com/browse/conspiracy-theory
Douglas M.K., Uscinski J.E., Sutton R.M., Cichocka A., Nefes T. , Ang C.S., Deravi F. (2019) ‘Understanding Conspiracy Theories’, Advances in Political Psychology, Vol. 40, https://doi.org/10.1111/pops.12568
Franks B., Bangerter A., Bauer M. (2013) ‘Conspiracy theories as quasi-religious mentality: an integrated account from cognitive science, social representations theory, and frame theory’, Frontiers in Psychology, Vol 4. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.3389/fpsyg.2013.00424
Georgiou N. (2020) ‘From Reptile Overlords to Rubella Outbreaks: the Psychology of Conspiracy Theories’, Society for Personality and Social Psychology. Prieiga per internetą:
https://spsp.org/news-center/blog/georgiou-psychology-conspiracy-theory
Gorvett Z. (2020) ‘What We Can Learn From Conspiracy Theories’, BBC. Prieiga per internetą:
https://www.bbc.com/future/article/20200522-what-we-can-learn-from-conspiracy-theories
Jim Kline (2017) ‘C. G. Jung and Norman Cohn Explain Pizzagate: The Archetypal Dimension of a Conspiracy Theory’, Psychological Perspectives, 60:2, 186-195
Marchiano L., Lee J.R., Steward D.C. (2021) ‘Seeking Certainty: The Seduction of Conspiracy Theories’ , This Jungian Life [vaizdo įrašas]. Prieiga per internetą: https://youtu.be/XOz0Iptdues
Merriam-webster.com (2021) ‘Definition of CONSPIRACY THEORY’. Prieiga internetu:
https://www.merriam-webster.com/dictionary/conspiracy%20theory
National Research Council (1996) ‘National Science Education Standards’, Washington, DC: The National Academies Press. https://doi.org/10.17226/4962.
Raab, M. H., Ortlieb, S. A., Auer, N., Guthmann, K., & Carbon, C. C. (2013). ‘Thirty shades of truth: conspiracy theories as stories of individuation, not of pathological delusion’. Frontiers in psychology, 4, 406. https://doi.org/10.3389/fpsyg.2013.00406
Vladislav Šolc (2019) ‘Dark Religion and Conspiracy Theories’, Jung Journal, 13:4, 14-34, DOI: 10.1080/19342039.2019.1676142