Autorė: Dominyka Bodrije
Redaktorė: Izabelė Kačinskaitė
Rašymo praktika: kaip įveikti kritikos baimę?
Rašymo praktikos II
Kodėl žmonės bijo rašyti? Bene vienas didžiausių trukdžių – kritikos baimė. Tačiau tai, kad kažką rašote, nebūtinai reiškia, kad kas nors kada nors tai perskaitys. Svarbu atsiminti, kad tai, ką rašote, turėtų prasmę, skaitytojų nereikia. Tai – jūsų žodžiai ir jūsų tiesa, atspindinti jūsų vidinę tiesą. Ir visai nesvarbu – skaitys tuos žodžius kas nors ar ne. Būtent dėl to rašymo praktikos nereikėtų maišyti su rašymu skaitytojams ar noriu būti įvertintam. Pabandykite rašyti laisvai dėl sąžiningumo, atvirumo, tiesos, galų gale, paties rašymo. O ne su tikslu rašliavą publikuoti. Tačiau ar yra būdų susitvarkyti su kritikos baime?
Kritika
Jeigu nepakanka galvoje nuspręsti, kad jūsų parašytus žodžius skaitysite tik jūs ir atvirai rašyti neišeina, rašytoja ir žurnalistė M. Weldon siūlo tokią techniką: galite pabandyti surašyti žmonių, kurie jus gali kritikuoti, sąrašą. Po to šalia kiekvieno vardo galite parašyti „aš vis tiek rašysiu“. Jeigu norite, taip pat galima parašyti „aš jiems niekada neduosiu perskaityti“. Parašę šiuos žodžius, galią turėsite savo rankose ir rašymui sukursite saugią erdvę.
„Net nusprendę rašyti tik sau, galite susidurti su kritikos baime.“
Deja, net nusprendę rašyti tik sau, galite susidurti su kritikos baime. Būtent dėl to kartais sakoma, kad rašymas reikalauja drąsos, nes didžiausias mūsų kritikas esame mes patys.
Tokiu atveju galite pabandyti sau priminti, kad cenzūruodami save, savo istoriją tiesiog toliau laikysite uždarytą viduje ir sau nesuteiksite šanso išsilaisvinti. Atsiminkite, kad tai, ką rašote, neturi būti tobula. Rašymo prasmė nėra neapsakomai geras, užbaigtas „produktas“. Rašymo prasmė – pats procesas. Turbūt visų girdėtas rašytojų blokas paprasčiausiai yra tai, kas atsitinka, kai žmogus koncentruojasi į rezultatą (ir jame „įstringa“), o ne procesą.
Kaip pradėti?
Pagaliau pasiryžus rašyti, atsiranda kitas iššūkis – nuo ko pradėti?
Kartais gali atrodyti, kad galvoje – šimtai idėjų, tad sunku nuspręsti, kaip ir nuo ko pradėti. Kartais mūsų viuje iš tiesų slepiasi daug idėjų, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo vienodai svarbios. Tačiau dažniausiai taip tik atrodo. Jeigu kamuoja jausmas, kad turite tūkstantį idėjų, tiesa tikriausiai tokia, kad jų turite maždaug dešimt. Jų gali atrodyti be galo daug, mat jos be sustojimo sukasi galvoje, viena į kitą „trankosi“ tarsi elektrinės mašinėlės atrakcionų parke, nuolat vis primenančios apie savo būtį.
Norint išspręsti šią problemą, tereikia nepermąstant išsirinkti vieną idėją ir susikoncentruoti ties ja – atsargiai ją suformuluoti vienu sakiniu. Po to po truputį galima pabandyti surašyti visas idėjas – vieną po kitos, su mintimi, kad vienu metu bus dirbama tik prie vienos. Kai užrašote idėjas, reikia išsirinkti vieną ir pagaliau pradėti su ja dirbti.
„Jums bus lengviau rašyti, jei aplink idėją „nesuksite ratų“ ir iškart eisite prie esmės.“
Kad ir ką pasirinktumėte, svarbiausia kuo konkrečiau suformuluoti, apie ką norime rašyti. Pavyzdžiui, vietoj „turėjau sunkią vaikystę“, rašyti „kai augau, mano mama mane skaudino su savo pykčiu“. Rašyti aiškiai ir paprastai – būtent taip, kaip buvo, būtent taip, kaip jautėtės ir atrodė, o gal – vis dar atrodo. Jums bus lengviau rašyti, jei aplink idėją „nesuksite ratų“ ir iškart eisite prie esmės.
Išsirinkus ir sukonkretizavus idėją, galite surašyti pagrindines mintis ir jausmus, kuriuos būtinai norėsite paliesti, tarsi tai būtų pirkinių sąrašas. Pavyzdžiui, idėjai „kai augau, mano mama mane skaudino su savo pykčiu“ papildomi niuansai galėtų būti: liūdesys, baimė, tas kartas mokykloje, pokalbis, kai pykomės, ant manęs rėkė ir panašiai.
Apie ką rašyti?
Pradėti galime nuo to, kas labiausiai neramina dabar, arba nuo didžiausio „skaudulio“ iš praeities. Rašyti galima apie bet ką – vaikystės patirtis, santykius su žmonėmis, savo nuotaiką, padėtį darbe, savo vertybes ir panašiai.
Rašant apie įvairias patirtis, svarbu išrašyti viską, kas susiję su tema. Pavyzdžiui, jeigu pradedate rašyti apie savo tėvą, užrašykite visus jausmus, susijusius su juo (kaip jautėtės/buvo anksčiau, kaip yra dabar, kokie santykio lūkesčiai, mėgstamiausi prisiminimai, skaudžiausi prisiminimai, ką tai pasako apie jūsų santykį, apie jus pačius ir t. t.). Taip pat galite pabandyti aprašyti situacijas iš skirtingų perspektyvų (pavyzdžiui, kaip buvo ne tik jums, bet ir jūsų tėčiui). Rašykite tol, kol nebeliks, ką šia tema rašyti.
„Labai svarbu rašyti apie pačius sunkiausius patyrimus.“
Labai svarbu rašyti apie pačius sunkiausius patyrimus. Apie tuos, kurių mes nenorime liesti, apie kuriuos netgi vengiame galvoti. Normalu, kad jaučiame didelį norą tiesiog pamiršti skaudžią praeitį ir judėti į priekį. Tačiau kad iš tikrųjų toliau galėtume gyventi kokybišką gyvenimą, reikia užbaigti senus reikalus. Rašymas mus išlaisvina iš praeities – padeda įsisąmoninti patirtis ir taip su palengvėjimu judėti į priekį.
Jeigu dėl to, ką nusprendėte rašyti, jaučiate šiek tiek baimės ar net nerimą, tai gali būti ženklas, kad būtent apie tai ir reikia rašyti. Didžiausią įtaką mums darantys patyrimai dažniausiai yra sunkiausiai identifikuojami. Tad reikia pasiryžimo, norint išbūti sumišime ir jausmų painiavoje. O tuomet iš to gali gimti kas nors naujo, vertingo ir išlaisvinančio (tai galima vadinti alcheminiu procesu).
susiję straipsniai
Įvadas į rašymo galią arba kodėl verta rašyti
Rašymo praktikos I: Įvadas
2023-06-21
Nuoseklumas ir įpročio kūrimas: kaip naujas praktikas prisijaukinti net labiausiai atidėliojantiems?
Praktikų prasmė asmeniniame tobulėjime – II dalis
2021-07-21
Kas per „daiktas“ ta gelmių psichologija?
Tinklalaidė #7
2023-03-29
Holder, J. (2013) ‘49 Ways to Write Yourself Well’, Brighton: Step Beach Press.
Layous, K., Chancellor, J., & Lyubomirsky, S. (2014) ‘Positive activities as protective factors against mental health conditions’, Journal of Abnormal Psychology, 123(1), 3–12. https://doi.org/10.1037/a0034709 Prieiga per internetą: http://sonjalyubomirsky.com/files/2012/09/Layous-Chancellor-Lyubomirsky-2014.pdf
Marchiano L., Lee J.R., Steward D.C. (2021) ‘The Alchemy of Writing’ , This Jungian Life [vaizdo įrašas]. Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=4GcO9iu4f0M
Pennebaker J., Evans J.F. (2014) ‘Expressive Writing: Words that Heal’, Idyll Arbor.
Samuel T. Gladding & Melanie J. Drake Wallace (2018): Scriptotherapy:
Eighteen Writing Exercises to Promote Insight and Wellness, Journal of Creativity in Mental Health, DOI: 10.1080/15401383.2018.1486259
Smyth, J., Stone, A., Hurewitz, A. and Kaell, A., (1999) ‘Effects of Writing About Stressful Experiences on Symptom Reduction in Patients With Asthma or Rheumatoid Arthritis’. JAMA, 281(14), p.1304. Prieiga per internetą: https://jamanetwork.com/journals/jama/fullarticle/189437
Weldon, M. (2012) ‘Writing to save your life’, Campbell, CA: FastPencil.