Psichoterapija – tik sergantiems: bet ar tikrai?

Psichoterapija – tik sergantiems: bet ar tikrai?

Psichoterapijos galia

Žodis psichoterapija neretai skamba kaip baubas, galbūt net galvojame, kad tai – laiko švaistymas arba, kad ji reikalinga tik „sergantiems“. Iš tiesų psichoterapija yra galingas įrankis, kuriuo naudodamiesi galime neįsivaizduojamai pagerinti savo gyvenimo kokybę. Negana to, psichoterapija – kaip praktika – atlieka svarbų vaidmenį platesniame, visuomenės, kontekste. Šiame straipsnyje pažvelgsime į psichoterapijos prasmę iš šių abiejų, mikro ir makro, perspektyvų.

Psichoterapijos pripažinimas

Nors gydymo pokalbiu šaknys gali būti atsektos iki XIX a. antrosios pusės, kai, beje, jis dar buvo vadinamas „moraliniu gydymu“ (angl. moral treatment), Amerikos Psichologų Asociacija išleido rezoliuciją pripažįstančią psichoterapijos naudą ir efektyvumą tik prieš devynerius metus. Ši rezoliucija apima ir sintezuoja daugiau nei šimtą skirtingų šaltinių apie psichoterapijos praktiką. Šioje ataskaitoje APA rašo, kad:

„Psichoterapijos rezultatai linkę būti ilgalaikiai ir reikalauja mažiau papildomo gydymo negu farmakologinis gydymas.“

  • Psichoterapijos esmė slypi santykyje tarp kliento ir terapeuto (aut. past. galimai būtent dėl to skirtingos giluminės psichoterapijos mokyklos neretai turi potencialą duoti panašų rezultatą);
  • Psichoterapijos rezultatai linkę būti ilgalaikiai ir reikalauja mažiau papildomo gydymo negu farmakologinis gydymas (gydymas vaistais);
  • Įvairios psichoterapijos formos yra veiksmingos tiek vaikams, tiek suaugusiems, tiek vyresnio amžiaus žmonėms;
  • Psichoterapijos rezultatai jaučiami ir matomi ne tik psichoterapijos gydymo laikotarpiu bet ir baigus psichoterapiją;
  • Psichoterapija padeda pagerinti kasdienę nuotaiką ir sumažinti ar net užkirsti kelią depresijai, ypač klientams su chroniškomis, sunkiomis fizinės sveikatos problemomis;
  • Psichoterapija gali padėti adresuoti sunkumus žmonėms, kurių dar pilnai nesugeba apsaugoti socialinės priemonės (pavyzdžiui, etninės mažumos ar LGBT).

Rezoliucijoje taip pat pabrėžiama, kad psichoterapija gali būti naudojama:

  • Simptomams palengvinti;
    Sumažinti simptomatinius epizodus ateityje;
  • Asmenybės pokyčiams;
  • Gyvenimo kokybei pagerinti;
  • Pagelbėti adaptuotis ir geriau funkcionuoti darbe, mokymosi įstaigose ar santykiuose;
  • Padidinti tikimybę gyvenime pasirinkti sveikus sprendimus.

Ilgalaikė nauda

Psichoterapijos galia slypi ilgalaikiuose rezultatuose. Kaip minėta anksčiau, jos nauda matoma ne tik psichoterapijos laikotarpiu, bet ir praėjus ilgam laikui po psichoterapijos užbaigimo.

Pavyzdžiui, analitinės psichologijos teorijoje teigiama, kad baigus psichoterapiją, jos nauda žmogaus gyvenime bus matoma ir toliau. Atlikti moksliniai tyrimai patvirtino šią prielaidą.

Tai interpretuojama ir aiškinama per tai, jog analitinė psichoterapija (iš esmės, kaip ir kitos giluminės psichoterapijos rūšys) keičia ne tik simptomus, bet ir pačios asmenybės struktūrą iš pamatų. Šis pokytis padeda lengviau adaptuotis prie įvairių gyvenimo kontekstų (išorinių gyvenimo pokyčių, santykių ir panašiai), tačiau reikia laiko, kad ši adaptacija būtų aiškiai matoma. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl tyrimai, vykdomi su tikslu ištirti psichoterapijos efektyvumą, kartais trunka net kelerius metus – visuomet reikia pada

Psichoterapija ir psichikos sutrikimai

„Psichoterapija yra ypač naudinga žmonėms, sergantiems psichikos sutrikimais – depresija, valgymo, nerimo sutrikimais, priklausomybėmis ir kita.“

Psichoterapija yra ypač naudinga žmonėms, sergantiems psichikos sutrikimais – depresija, valgymo, nerimo sutrikimais, priklausomybėmis ir kita. Dažnai psichoterapija yra vienas iš veiksmingiausių būdų (neretai poruojamas kartu su farmakologiniu gydymu, ypač gydymo pradžioje) ne tik simptomų mažinimui, bet ir ilgalaikių pozityvių rezultatų suteikimui. Giluminė psichoterapija turi potencialo prisidėti prie visų išvardintų sutrikimų gydymo, ir yra ypač veiksminga tokioms depresijos formoms kaip, pavyzdžiui, egzistencinė depresija. Nors giluminės psichoterapija mokyklos „kariauja“ su kognityvinės elgesio terapijos atstovais, šių terapijų kombinacija kartais gali būti labai veiksminga, ypač stipriems psichikos sutrikimams gydyti.

Ar psichoterapija veiksminga visiems ir visada?

Jeigu rašytume, kad nėra nė vieno žmogaus, kuris negavo naudos iš psichoterapijos, tai būtų melas. Psichoterapija yra vienas iš daugelio psichikos sveikatos gerinimo būdų – kiek daug pasaulyje skirtingų žmonių, tiek pat ir skirtingų kombinacijų psichikos sveikatai gerinti. Ne visi pacientai patiria tokį patį ar tokio paties stiprumo efektą.

Anot mokslininkų, tai gali būti susiję su keletu dalykų: paciento sutrikimo lygiu, sunkumais psichoterapeuto ir paciento santykiuose ar netgi psichoterapeuto nekompetencija paciento situacijai. Įtakos taip pat gali turėti psichoterapijos rūšis (ar tai giluminė ilgalaikė psichoterapija ar kognityvinė ir elgesio terapija). O didžiausią garantiją sėkmingai psichoterapijai duoda paciento tarpasmeniniai įgūdžiai, jo noras keistis ir esamų problemų suvokimas.

Ar psichoterapija turėtų būti aktuali tik kenčiantiems?

Tikrai ne! Psichoterapija yra naudinga ne tik psichikos sutrikimų turintiems žmonėms – ji taip pat turi didelį potencialą pagerinti gyvenimo kokybę bet kam, kas yra pasiruošęs pažvelgti giliau į savo vidų. Anot Jungo, psichoterapijos tikslas nėra vien pašalinti kančią (t. y., tiesiog panaikinti simptomus). Psichoterapija egzistuoja tam, kad padėtų žmonėms gyventi pilnavertį gyvenimą – sėkmingai vystytis, augti, tobulėti ir, svarbiausia, norėti tai daryti. Psichoterapija taip pat dar vadinama sielos gydymu, nes ji nėra tik apie protą ar mąstymą, psichoterapija yra apie visą žmogaus vidinį pasaulį ir jo santykį su gyvenimu.

„Psichoterapija taip pat dar vadinama sielos gydymu, nes ji nėra tik apie protą ar mąstymą, psichoterapija yra apie visą žmogaus vidinį pasaulį ir jo santykį su gyvenimu.“

Platesnis kontekstas

Iš pirmo žvilgsnio psichoterapija gali atrodyti kaip sfera, susijusi tik su individu – atskirta nuo plačiosios visuomenės dalies. Tačiau bandant suprasti kokio nors veiksnio prasmę platesniame kontekste, svarbu atsitraukti nuo individų ir pažvelgti į sociumo visumą.

„Psichoterapijos praktika yra tarsi mechanizmas, veikiantis visuomenės užkulisiuose, prisidedantis prie visos sistemos gerovės.“

Vien pripažinus psichoterapijos veiksmingumą ir svarbą, sprendžiant tokias problemas kaip priklausomybės, polinkis į savižudybes ar psichiniai sutrikimai, jau galima suprasti, kokią didelę rolę psichoterapijos praktika užima mūsų visuomenėje. Psichoterapijos praktika yra tarsi mechanizmas, veikiantis visuomenės užkulisiuose, prisidedantis prie visos sistemos gerovės. Ji ne tik padeda žmonėms atrasti giliai viduje pasislėpusius talentus ir troškimus, bet ir suteikia įgūdžius juos konstruktyviai išreikšti.

Jungas ne kartą yra kalbėjęs apie psichoterapijos, kaip praktikos, reikšmę valstybei. Jis teigia, kad psichoterapijos tikslas – prisidėti prie individų tobulėjimo – sąmoninga visuomenė gali būti sukurta tik kuriant sąmoningus individus. Psichoterapija, padėdama žmonėms suprasti save, tuo pačiu metu prisideda prie visuomenės, jai dovanodama kūrybingų, inovatyvių ir gyvenime augti norinčių individų.

susisiję straipsniai

Article2Card

Pirmas žingsnis – nuspręsti kreiptis pagalbos

O kas toliau?

Article4Pic2

Kodėl kartais padėti sau reiškia kreiptis į specialistą?

Psichika ir Jos Reikšmė – III dalis

 

gilumine

Kas per „daiktas“ ta giluminė psichoterapija ir kaip ji veikia?

Gelmių psichologija praktikoje

 

American Psychological Association (2012) ‘Recognition of Psychotherapy Effectiveness’, resolution report. Prieiga per internetą: https://www.apa.org/about/policy/resolution-psychotherapy

Feltham, C. (2002) ‘What’s the good of counselling & psychotherapy?’. London: SAGE Publications.

Haverkampf, CJ. (2017) ‘CBT and Psychodynamic Psychotherapy – A Comparison’, Journal of Psychiatry Psychotherapy Communication, 6(4) pp.61-67

Gaskin, C. (2014) ‘The Effectiveness of Psychodynamic Psychotherapy: A Systematic Review of Recent International and Australian Research’, Psychotherapy and Counselling Journal of Australia, vol. 2, no.1. Prieiga per internetą: https://pacja.org.au/2014/07/the-effectiveness-of-psychodynamic-psychotherapy-a-systematic-review-of-recent-international-and-australian-research/

Jung, C.G. (1966) ‘Some Aspects of Modern Psychotherapy’, from ‘The Practice of Psychotherapy’, vol.16 of ‘The Collected Works of C.G.Jung’. London: Routledge & Kegan Paul; Princeton, New Jersey: Princeton University Press.

Jung, C.G. (1966) ‘The Aims of Psychotherapy’, from ‘The Practice of Psychotherapy’, vol.16 of ‘The Collected Works of C.G.Jung’. London: Routledge & Kegan Paul; Princeton, New Jersey: Princeton University Press.

Norcross, J. (2011) ‘History of psychotherapy’. Washington: American Psychological Association.

Shedler, J. (2010) ‘The efficacy of psychodynamic psychotherapy’, American Psychologist, 65(2), pp.98-109. Prieiga per internetą: https://jonathanshedler.com/PDFs/Shedler%20(2010)%20Efficacy%20of%20Psychodynamic%20Psychotherapy.pdf