Autorė: Dominyka Bodrije
Redaktorė: Izabelė Kačinskaitė
Kodėl geriau vieną kartą išbandyti nei 10 kartų išgirsti?
Balansas tarp intelektualinių žinių ir praktikos
Praktikų prasmė asmeniniame tobulėjime – I dalis
„Mokytis, mokytis, ir dar kartą, mokytis!“ – tebesigirdi buvusios Sovietų Sąjungos atgarsiai mūsų sąmonėse. Galime susidurti su įsitikinimu, kad tam, jog psichologiškai augtume, mums užtenka ką nors paskaityti ir įsiminti. Kaip galime tūkstančius kartų girdėti, kad sveika mityba – raktas į fizinės sveikatos gerinimą, taip galime perskaityti šimtus knygų apie vidinę ramybę, žmogaus psichologiją ir meditacijos praktiką. Tačiau niekada iš tiesų nesuprasime, apie ką tie žmonės šneka ar ką tos knygos rašo, kol patys neskirsime laiko veiksmams atlikti.
Svarbiausia – balansas
Jeigu esate pragmatikas, turbūt pradėjote ploti rankomis: „Taip, taip! Kam ta teorija, kam tie nereikalingi intelektualiniai išvedžiojimai ir filosofija, tiesiog reikia imti ir daryti!“. Deja, turėsime jus nuvilti – teorija yra lygiai tiek pat svarbi, kiek praktika. Teorija parodo daugelį įvairių būdų praktikuotis, leidžia praktiką strateguoti, modifikuoti, išsigryninti. Taip pat teorija gali pasakyti, kuri praktika mums naudos neatneš, o gal net bus pavojinga.
„Teoriją įkūnyti ir paversti savo gyvenimo dalimi galima tik atliekant praktinį veiksmą. Tuo pačiu praktinis veiksmas be teorinio pagrindo gali būti absoliučiai beprasmis.“
Teoriją įkūnyti ir paversti savo gyvenimo dalimi galima tik atliekant praktinį veiksmą. Tuo pačiu praktinis veiksmas be teorinio pagrindo gali būti absoliučiai beprasmis. Trumpai tariant – teorija paveikia praktiką, o praktika padeda geriau suprasti teoriją.
Kadangi balansas tarp teorijos ir praktikos neišvengiamai yra asmeninio augimo pagrindas, svarbu pastebėti, į kurį iš šių kraštutinumų esame linkę. Bandant įsivertinti, nepamirškite, kad lygaus – 50/50 – balanso čia ir dabar pasiekti nelabai įmanoma – natūralu, kad pradžioje, galbūt, daugiau laiko bus skiriama teorijai, po to – praktikai ir panašiai. Svarbu susidaryti vaizdą iš ilgalaikės perspektyvos – tik tada įmanoma pamatyti, kur energijos išeikvojate per daug ar per mažai.
Klausimai, kurių galite savęs paklausti:
- Kas mane labiau „veža“ – sudėtingi filosofiniai išvedžiojimai ar konkretaus veiksmo darymas? Kodėl?
- Ar esu iš tų žmonių, kuris daug kalba, bet mažai daro?
- Ar apleidžiu strategiją ir apmąstymus apie ilgalaikiškumą, o vietoj to esu linkęs tiesiog veikti?
- Ar turiu didesnį žinių bagažą, negu sugebu įkūnyti (pavyzdžiui, galėčiau valandų valandas kalbėti apie tai, ką reikėtų daryti pykčio priepuolio metu, tačiau sukilus pykčiui tų būdų pats nepraktikuoju. Mano vertybės nesutampa su mano veiksmais)?
- Ar esu pastoviai linkęs daryti prielaidas ir pagal jas – veiksmus, nepraleidęs laiko pasidomėti teorija (pavyzdžiui, kamuoja persivalgymo priepuoliai, darau prielaidą, kad tai – mano valios trūkumas ir stengiuosi dar stipriau kontroliuoti save kitą kartą, kai valgysiu. Nesidomiu apie galimas gilesnes, galbūt psichologines priežastis)?
- Ar pastoviai bandau „išgalvoti“ keblią situaciją, vietoj to, kad padaryčiau vieną lemiamą veiksmą (pavyzdžiui, kenčiu nuo slogios nuotaikos, tingumo, motyvacijos trūkumo. Bandau išmąstyti įvairius pasiteisinimus ar teorijas ir gyvenu nieko nekeisdamas, vietoj to, kad tiesiog imčiau ir daryčiau veiksmą – galbūt pagaliau nueičiau pasikonsultuoti su psichologu)?
- Ką šie mano atsakymai pasako apie mano santykį su teorija ar praktika?
Jeigu šiuos klausimus tiesiog perskaitėte ir neskyrėte laiko į juos detaliai atsakyti – tai tėra teorinė dalis, tačiau jeigu į juos atsakėte (galbūt – netgi užsirašėte?) – įvykdėte ir praktinę dalį.
Praktikų ir pozityvių veiklų nauda
Sausa teorija ir intelektualinės žinios suteikia tik informaciją, tačiau gyvenimui keisti reikalingos psichologinės – emocinės – įžvalgos ir suvokimai. Mes jums galime padėti įgyti intelektualinių žinių, tačiau praktinės dalies atlikimas priklauso tik nuo jūsų. Juk norint išmokti vairuoti neužtenka vien paskaityti apie tai, kaip reikia vairuoti. Bet vairuoti nepaskaičius apie tai, kaip veikia automobilis ir kelio ženklai, taip pat būtų pavojinga. Dėl to svarbu paminėti, kad būtent veiksmo darymas yra pagrindinis, pokyčius lemiantis, elementas asmeniniame tobulėjime. Moksliniai tyrimai rodo, kad net trumpos, tačiau nuosekliai atliekamos praktikos, teikia ilgalaikius pozityvius rezultatus.
„Sausa teorija ir intelektualinės žinios suteikia tik informaciją, tačiau gyvenimui keisti reikalingos psichologinės – emocinės – įžvalgos ir suvokimai.“
Pozityvios veiklos – tos, kurios charakterizuoja natūraliai laimingus žmones, kaip, pavyzdžiui, dėkingumo išreiškimas ar dosnumo praktikavimas – gali veikti kaip apsauginiai faktoriai, galintys apsaugoti nuo psichologinių sunkumų ar netgi sutrikimų.
Svarbiausia tai, kad pozityvūs veiksmai ir veiklos įkvepia žmones imtis dar daugiau pozityvių veiksmų, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo susiję su pirminiu veiksmu. Taip pat kaip daugiau nei vienas negatyvus elgesys (pavyzdžiui, piktnaudžiavimas substancijomis ir perdėta kontrolė) prisideda vienas prie kito. Taip jie kartu blogina žmogaus psichologinę būseną. Tuo tarpu teigiamos praktikos įkvepia viena kitą. Pavyzdžiui, žmonės, kurie įvardijo, už ką yra dėkingi kartą per savaitę, dešimt savaičių taip pat praleido daugiau laiko sportuodami.
„Didžioji praktikų dauguma yra skirtos minčių ir proto nutildymui, kad galėtume geriau girdėti, ko trokšta mūsų vidus.“
Kaip jau minėjome, praktikos asmeniniame tobulėjime yra tiesiog būtinos – pasąmonė nuolat su mumis bendrauja, tačiau to nesuprantame, negirdime, nematome. Didžioji praktikų dauguma yra skirtos minčių ir proto nutildymui, kad galėtume geriau girdėti, ko trokšta mūsų vidus. O psichologinių poreikių patenkinimas duoda pozityvius rezultatus ne tik psichikai, bet ir kūnui.
susiję straipsniai
Nuoseklumas ir įpročio kūrimas: kaip naujas praktikas prisijaukinti net labiausiai atidėliojantiems?
Praktikų prasmė asmeniniame tobulėjime – II
Psichologinių praktikų pavojai: kodėl kartais mažiau yra daugiau
Praktikų prasmė asmeniniame tobulėjime – III dalis
Layous, K., Chancellor, J., & Lyubomirsky, S. (2014) ‘Positive activities as protective factors against mental health conditions’, Journal of Abnormal Psychology, 123(1), 3–12. https://doi.org/10.1037/a0034709 Prieiga per internetą: http://sonjalyubomirsky.com/files/2012/09/Layous-Chancellor-Lyubomirsky-2014.pdf
Holder, J. (2013) ‘49 Ways to Write Yourself Well’, Brighton: Step Beach Press.
Pennebaker J., Evans J.F. (2014) ‘Expressive Writing: Words that Heal’, Idyll Arbor
Shedler, J. (2010) ‘The efficacy of psychodynamic psychotherapy’. American Psychologist, 65(2), pp.98-109. Prieiga per internetą: https://jonathanshedler.com/PDFs/Shedler%20(2010)%20Efficacy%20of%20Psychodynamic%20Psychotherapy.pdf
Sin, N. and Lyubomirsky, S. (2009) ‘Enhancing well-being and alleviating depressive symptoms with positive psychology interventions: a practice-friendly meta-analysis’, Journal of Clinical Psychology, 65(5), pp.467-487.
Weldon, M. (2012) ‘Writing to save your life’, Campbell, CA: FastPencil.
Pennebaker, J. (2021) ‘Using Expressive Writing to Heal Trauma’, The Weekend University, [vaizdo įrašas]. Prieiga internetu: https://www.youtube.com/watch?v=CjEr0xiXqio