Pagrindiniai sapnų analizės aspektai: kaip teisingai ją atlikti?

Pagrindiniai sapnų analizės aspektai: kaip teisingai ją atlikti?

Sapnų analizė: VI dalis

Anot garsios jungistės Marie Louise von Franz, supratę ir suvokę, apie ką buvo sapnas, galime pasijusti dvasiškai pamaitinti – atsiranda pasitenkinimo jausmas, panašus į tą, kuris kyla, kai pavalgome skanius pietus. Tačiau tam pasiekti neužtenka sapno – reikia žinoti bent jau pagrindinius sapnų analizės principus. Būtent apie juos ir papasakosime šiame straipsnyje.

Praktiniai momentai

Patogiausia turėti datuotą sapnų žurnalą, tačiau taip pat galima rašyti ir į telefoną. Dar vienas neblogas būdas yra tik pabudus viską „supilti“ į telefoną (neretai tik pabudus tingisi trauktis sąsiuvinį ir rašyti) ir tik vėliau persirašyti į sąsiuvinį. Vien perrašymas gali atnešti įžvalgų ir pastebėjimų. Pirmą kartą (tik pabudus) rašant sapną svarbu išrašyti kuo daugiau detalių per daug negalvojant, mąstyti bus galima vėliau – sapnas ilgai atmintyje nesilaikys, tad svarbu išnaudoti kiekvieną sekundę.

Sapnų serijos

Jeigu sapnus stebime ilgą laiką, pradedame matyti tarp jų ryšius. Vienas motyvas atsiranda ir po to po kiek laiko vėl sugrįžta tai – periodiški ciklai. Galime išrinkti pagrindines sapnų temas ir stebėti, kaip jos keičiasi laikui bėgant, – kaip dingsta ir vėl atsiranda. Sekant vieno pasirinkto motyvo sapnus per ilgą laiką matosi, kaip sapne rodoma problema šiek tiek keičiasi, vyksta laipsniškas pokytis. Kartais stebėdami savo sapnus žmonės gali jaustis nemotyvuoti, skųstis, kad vėl sapnuoja tokį patį sapną kaip terapijos pradžioje, pavyzdžiui, kaip tėvas ant jų sapne rėkia. Tačiau pažiūrėjus iš arčiau matomas mažas pokytis – jis labai gradualus ir lėtas. Galbūt ta tėvo figūra atrodo šiek tiek mažiau pavojingai nei anksčiau arba mažiau gąsdina. Pokyčiai gali būti mažyčiai ir ne specialistui sunkiai pastebimi.

Svarbios sapnų savybės:

  • Sapnuose rasite pasąmoningus procesus, išreikštus simboliškai.
  • Sapnas visada pasako kažką, ko nežinote ir dažniausiai tai, ko nenorite žinoti (ego būna šokiruojamas).
  • Sapnai, kurie atrodo beprasmiai ar maži, gali būti labai vertingi.
  • Neretai pabudimo metu, „aš“ turi įprotį įmesti save į sapną vietoj kokio nors kito veikėjo. Tai reiškia, kad mes įmetame save ir galvojame, kad buvome sapne, kai iš tikro viską stebėjome trečiuoju asmeniu, o ego iš tikro tame nedalyvavo.
  • Jeigu aplinka sapne primena prisiminimą ar vietą iš vaikystės ar praeities, jis naudojamas, nes tai yra neišspręstas reikalas, kuris dabar yra gyvas mumyse. Tai reiškia, kad tai nėra tiesiogiai apie praeitį ar tiesiogiai praeitis, bet labiau apie mūsų psichikos kampelį, kuris vis dar elgiasi/galvoja taip, kaip tada.
  • Sapnų veikėjai neturi atskirų kompleksiškų psichikų, jie yra vienos psichikos dalys ir aspektai (subjektyvi sapno analizė). Jeigu sapnuojame partnerį arba tėvus, galima bandyti sapną analizuoti objektyviai (interpretuoti ne kaip savo psichikos dalis, o kaip tuos žmones). Jeigu sapne žmonės ne tokie artimi, geriausia žiūrėti į jų savybes.
  • Sapnas parodo, kokia yra dabartinė situacija jūsų pasąmonėje.

Svarbu paminėti, kad tikrai nereikia kasdien analizuoti savo sapnų, giliau į juos pažiūrėti galime retkarčiais, o didžiąją laiko dalį pakanka juos tiesiog stebėti, užsirašinėti.

Klausimai galintys padėti analizuoti sapną:

  • Kiek sąmoningas yra sapno ego (mes sapne)?
  • Ar ego susitapatina su kokiais nors kitais sapno veikėjais? Galbūt daro tokius ar panašius veiksmus kaip kiti veikėjai?;
  • Kiek atsipalaidavęs, saugus, nesaugus ar nerimastingas jaučiasi ego?
  • Ką (psichologinė) sapnuotojo giluma bando jam pasakyti?
  • Atskiriant išorinę sapno dalį (vaizdinių seką) nuo esmės galima paklausti:
  • Kokia yra sapno žinutės esmė? Kokia išmintis slepiasi toje absurdiškoje istorijoje?
  • Ką sapnas sako keliais žodžiais?
  • Kokia sapne yra aplinka? (Ką galite pasakyti iš aplinkos – iš kurio gyvenimo laikotarpio jums pažįstama ši aplinka? Galbūt ji – nematyta? Kokios kyla asociacijos?)

Pagrindiniai principai bandant analizuoti sapnus:

(Įvairios nykščio taisyklės veikia tada, kai visiškai nepavyksta suprasti sapno intuityviai. Sapnų analizėje vien technikos ar intelekto niekuomet neužteks – reikia tam tikrų įgūdžių, nes sapnų interpretavimas – tam tikra meno forma.)

  • Pradėti su mintimi, kad visiškai nežinote, apie ką yra sapnas;
  • Priimti sapną tokį koks jis yra, tai reiškia stengtis nebūti per daug racionaliu ir leisti ateiti aplinkinėms mintims;
  • Iš visų sapno „veikėjų“ mažiausiai pasitikėti sapno ego (savimi sapne);
  • Judėjimas sapne gali simbolizuoti psichologinį judėjimą;
  • Ieškoti kompleksų (motinos, tėvo), kur jie yra ir ką sapnas sako apie juos (sapnuose, kaip ir dramoje ar literatūroje, jie dažniausiai dramatizuojami);
  • Paklausti, ką vaizdiniai gali reprezentuoti vidiniame, instinktyviajame lygmenyje (pavyzdžiui, gyvūnai mus atveda arčiau prie instinktų);
  • Ieškoti sapnų serijų (sapnai, kurie atrodo, kad yra vienas kito tęsinys arba turi tokias pačias temas);
  • Bet kokiai interpretacijai gali taip pat tikti visiškai priešinga interpretacija, tad svarbu neapsigauti;
  • Pasąmonėje nėra teisingų ar neteisingų atsakymų.
  • Jei analizuojate kito žmogaus sapną, būti ten pat, kur yra sapnuotojas – įvertinti, ką jis jaučia sapne ir ką jaučiate jūs diskusijoje, kaip jis jaučiasi apie ten esančius žmones, aplinką, vietą, kurioje yra;
  • Ką visa tai reiškia sapnuotojui – svarbu išgyventi tai, o ne išversti (nesakyti tiesiog, kad čia – šešėlis, geriau eiti giliau, klausti, ką motyvas reiškia, ką primena);

susiję straipsniai

Article7Card

kas per „daiktas“ ta gelmių psichologija?

Psichologijos ABC

PO8hj23f0qmMPbPI21z0tUrhIRemuaJZKj8H0zieNY3itbv8bE0eDbJciCcS_nKK7SJve0j3q4y01GKo5MDxx8IARTcnRlBbKEgIf5PtCetUbP5bQ64b4w39WzHJ

Košmarai: kai psichika rėkte rėkia „DĖMESIO!“

Sapnų analizė: III dalis

 

Screenshot 2023-11-14 at 15.26.42

Sapnų kalba – simboliai. Kaip atkoduoti sapnuose slypinčią išmintį?

Sapnų analizė: II dalis

Jung, C.G. (1967) ‘Foreword to Swiss Edition’, from ‘Symbols of transformation’, vol.5 of ‘The Collected Works of C.G.Jung’. London: Routledge & Kegan Paul; Princeton, New Jersey: Princeton University Press.

Jung, C. G. (1970). “General Aspects of Dream Psychology”, from ‘Structure & Dynamics of the Psyche’, vol. 8 of ‘The Collected Works of C.G.Jung’. London: Routledge & Kegan Paul; Princeton, New Jersey: Princeton University Press.

Marchiano L., Lee J.R., Steward D.C. (2018) ‘Dreams’ , This Jungian Life [vaizdo įrašas]. Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=FGl-l0juAf0

Von Franz, M.L., Woodman, M., Boa, F., Feheley, M. (1985) ‘The way of the Dream’ [vaizdo įrašas]. Prieiga per internetą: https://youtu.be/yXQTDTcup04

Von Franz, M.L. (1998) ‘On Dreams and Death: a Jungian Interpretation’, Chicago, Ill. : Open Court.

Richards, P., Richards, S. and Dowling, J., (2021) ‘Jungian Dream Interpretation’ [vaizdo įrašas] Prieiga per internetą:https://www.youtube.com/watch?v=5moXsVHhq2s

Richards, P., Richards, S. and Dowling, J., (2020) ‘The Method Steve uses to Work with his Dreams’ [vaizdo įrašas] Prieiga per internetą:
https://www.youtube.com/watch?v=eiRmVxMQT3s