Nerimas XXI amžiuje: koks yra santykis tarp mūsų psichikos sveikatos ir virtualios erdvės?
Autorė: Greta Kaluževičiūtė
Redaktorė: Izabelė Kačinskaitė
Nerimas XXI amžiuje: koks yra santykis tarp mūsų psichikos sveikatos ir virtualios erdvės?
Svečio straipsnis
Virtualus pasaulis ir jį dominuojančios socialinės medijos dažnai aprašomi kaip streso ir pablogėjusios psichikos sveikatos šaltiniai. Tai, viena vertus, nestebina: internetas dėl anonimiškumo aspekto dažnai paaštrina nuomonių ir vertybių konfliktus, o socialinės medijos skatina mus viešinti virtualią asmenybės versiją, kuri toli gražu ne visada atitinka mūsų „ne internetinę“, offline asmenybę.
„Jauni žmonės taip pat naudoja virtualias erdves savo psichikos sveikatos potyrių pasidalijimui ir „iškrovimui““
Dažnai neatkreipiame dėmesio į tai, kaip virtualus pasaulis veikia jaunąsias kartas ir kaip ji juo naudojasi. Šios kartos ne palaipsniui internalizavo, o užaugo kartu su technologijomis. Jas amerikiečių rašytojas ir edukacijos mokslininkas Marc Prensky pavadino virtualaus pasaulio vietiniais (digital natives). Jiems virtualus pasaulis (ir, tuo pat metu, socialinės medijos) tapo kur kas daugiau nei tik streso šaltiniais: jauni žmonės taip pat naudoja virtualias erdves savo psichikos sveikatos potyrių pasidalijimui ir „iškrovimui“ anoniminėse erdvėse. Tokie potyriai itin dažnai apima ir depresijos bei nerimo sutrikimus – būtent jie neretai „nurašomi“ kaip ne tokie reikšmingi ar nereikalaujantys psichologinės pagalbos ir paramos.
Su kuo jauni žmonės kalbasi apie psichikos sveikatą?
Vaikystė ir paauglystė, tai – amžiaus tarpsniai, kurių metu ne tik intensyviausiai formuojasi asmenybė, bet ir laikas, kai dažnai patiriami psichologiniai ir emociniai iššūkiai. Pastarieji dažnai tampa tipiška asmenybės brandos proceso dalimi (pavyzdžiui, asmenybės konfliktai, santykių krizės). Tyrimai rodo, kad asmenybės ir nuotaikų sutrikimai dažniausiai taip pat prasideda dar paauglystėje, todėl svarbu, kad jauni žmonės, o ypač paaugliai, jaustųsi saugiai ir turėtų erdvę, kurioje gali pasipasakoti apie savo išgyvenimus.
Deja, pokalbiai apie psichikos sveikatą tarp jaunų žmonių ir psichikos specialistų (pavyzdžiui, psichoterapeutų, psichologų) yra pakankamai reti. Tam yra keletas priežasčių. Pirma, gali būti pakankamai sunku įsivertinti savo psichologinius potyrius ir suprasti, kokios pagalbos reikia ir kokia yra prieinama. Nesuprantami ir esminiai skirtumai tarp psichiatro, psichoterapeuto ir psichologo. Gali būti neaišku, kur tokius specialistus galima rasti.
Antra, būna ir taip, kad paaugliai, kurie jau patyrė kontaktą su psichikos specialistais, tačiau jis nebuvo teigiamas. Tarkime, paauglys (-ė) negalėjo atskleisti savo potyrių, nesijautė saugiai, jautėsi įspaustas į kampą ar paskubintas. Tada paaugliai nebėra linkę ieškoti tolesnės psichikos specialistų pagalbos. Gali kilti ir baimė, kad specialistas yra „ekspertas“, kuris analizuoja, interpretuoja ir teisia, o ne supranta, išjaučia ir paguodžia.
„Tokie psichikos potyriai kaip nerimas ir depresija dažnai su savimi atneša kaltės ir gėdos jausmus“
Trečia, tokie psichikos potyriai kaip nerimas ir depresija dažnai su savimi atneša kaltės ir gėdos jausmus: jauniems žmonėms gali būti sunku savo jausmus pripažinti kitam asmeniui – ne tik psichikos specialistui, bet ir šeimos nariams, draugams. Nors atrodo, kad artimiausi žmonės turėtų tapti pirmu mūsų kontaktu, užklupus psichologinėms problemoms, visgi tyrimai ir praktika atskleidžia, kad taip toli gražu yra ne visada. Jauni žmonės baiminasi atskleisti psichikos problemas savo tėvams ir draugams, dažnai jaučia gėdą ir kaltę dėl patiriamų problemų, nenori išgąsdinti ar sutraumuoti artimųjų arba nepasitiki savo šeimos nariais ir pasirenka neatskleisti išgyvenimų jautriomis temomis.
Tiek savo, tiek kituose moksliniuose tyrimuose pastebime naują jaunų žmonių pagalbos kreipimosi tendenciją: psichologinės paramos ieškojimą anoniminiuose interneto portaluose. Anonimiškumas šiuo atžvilgiu yra patrauklus: jis leidžia atskleisti jautrią informaciją, nemalonius išgyvenimus nesibaiminant, kad kažkas, o ypač – mums artimas asmuo, mūsų nesupras ar sumenkins mus, pasijuoks iš mūsų išgyvenimų. Taip pat jauni žmonės dažnai ieško „objektyvios“ pašaliečio nuomonės, ypač jei patiriami psichikos sunkumai yra susiję su šeimos nariais. Galiausiai, toks pagalbos ieškojimas tiesiogiai atspindi naujosios kartos technologijų internalizaciją. Kitaip tariant, jauni žmonės yra virtualaus pasaulio vietiniai, tad informacijos ieškojimas internete jiems tolygus kvėpavimui oru.
Nerimas virtualioje erdvėje – padėti gali kiti internautai?
„Nerimas dažnai tapatinamas su kuklumu, introvertiškumu“
Nerimas ir depresija – vieni dažniausiai patiriamų ir diagnozuojamų psichikos sutrikimų, ypač tarp jaunų žmonių. Nepaisant to, abu sutrikimai dažnai painiojami su kitomis būsenomis. Pavyzdžiui, nerimas dažnai tapatinamas su kuklumu, introvertiškumu. Tačiau diagnozuojamos nerimo formos (tokios kaip generalizuotas arba socialinis nerimas) paveikia ne tik vieną žmogaus gyvenimo aspektą (tarkime, viešo kalbėjimo baimę), bet visapusiškai daro įtaką žmogaus gyvenimui ir asmenybei: patiriamos fobijos (nepagrįsta daiktų, veiksmų ar patologinė situacijų baimė), nesugebėjimas vystyti santykių, sveiko prieraišumo vengimas, patiriamos panikos atakos, traumos.
Šie simptomai dažnai slypi giliai viduje, todėl juos suprasti ir „pilnai“ pamatyti gali būti labai sunku. Dėl šių priežasčių, pati nerimo sąvoka dažnai netenka prasmės: atrodo, kad visi patiriame nerimą, kad tai yra mūsų gyvenimo dalis ir kad tai „savaime praeis“. Tačiau svarbu suprasti, kad tai yra asmenybę ir bendravimą visapusiškai paveikiantis sutrikimas, kurį norint suprasti reikia giluminio požiūrio į asmens išgyvenimus – tiek dabartinius, tiek praeitus.
Vykdomo tyrimo metu mums buvo aktualu suprasti, kaip jauni žmonės (12–18 metų amžiaus) anonimines virtualias erdves naudoja savo psichikos potyrių supratimui, dokumentavimui, refleksijai ir „iškrovimui“. Pastebėjome, kad daugelis jaunų žmonių ieško paramos virtualiai, nes jiems nepavyko to padaryti su artimaisiais žmonėmis, psichikos specialistais, draugais „realybėje“. Jauni žmonės dažnai rašo, kad šeimos nariai ar romantiniai partneriai nesupranta nerimo ir depresijos būsenų, jas supaprastina ir reikalauja, kad šios greičiau praeitų. Kiti vartotojai baiminosi atskleisti savo sunkumus šeimos nariams, kurie taip pat patiria psichikos sunkumus ar stresą. Tarp visų jaunų vartotojų, kurie reiškiasi psichikos sveikatos forumuose portale „Reddit“, pastebėjome tarsi universalų simptomą: jie dega noru būti matomi ir girdimi. Tai yra taip, kaip šie jauni žmonės nesijaučia už virtualios erdvės ribų.
„Jauni žmonės dažnai rašo, kad šeimos nariai ar romantiniai partneriai nesupranta nerimo ir depresijos būsenų, jas supaprastina ir reikalauja, kad šios greičiau praeitų.“
Beveik visi vartotojai, aprašydami savo simptomus ir išgyvenimus, tiesiogiai arba netiesiogiai užduoda šį klausimą: „ar tai, ką išgyvenu, yra normalu?“. Jauni žmonės kitų vartotojų prašo ne tik paguodos, bet ir informacijos apie panikos atakas, stresą, intensyvų mąstymą (overthinking), galvos skausmus arba, kaip keli vartotojai įvardijo, „nerimo smegenis“ (anxiety brain). Komentuojantys asmenys dažnai dalijasi savo potyriais ir siekia normalizuoti nerimo simptomų patirtis.
Nenuostabu, kad savo potyrių aprašymas taip pat gali turėti terapinį efektą – tai puikiai žinome iš meno terapijos. Išties kai kurie jauni žmonės naudoja tokias socialines platformas kaip „Reddit“ savo išgyvenimų dokumentavimui, aprašymui. Tokie vartotojų įrašai gali kitiems vartotojams neužduoti tiesioginių klausimų, bet paprasčiausiai funkcionuoti tarsi jauno žmogaus atviras laiškas, padedantis suprasti sudėtingus potyrius ir vidinius procesus, sau.
Svarbu pažymėti, kad kai kurie jauni žmonės naudoja anonimines virtualias erdves paskutiniam pagalbos šauksmui. Tyrimo metu aptikome įrašus, kuriuose apsvarstomi internalizuoti nerimo ir savižalos ciklai, intensyvus empatijos ieškojimas, trauminiai potyriai, gilus sutrikimas dėl pagalbos ieškojimo proceso. Tokie įrašai byloja apie jaunų žmonių norą būti matomais, suprastais, o kartu – to stoką artimųjų tarpe ir skausmą.
„Jauni žmonės naudoja anonimines virtualias erdves paskutiniam pagalbos šauksmui.“
„Jaučiuosi taip, lyg netekau proto. Neturiu, kam išsikalbėti. Mama sako, kad man reikia kreiptis į psichologą, kad su manim apie tai nekalbės. Visai norėčiau, bet man baisu, kad „turiu“ ne tik nerimą, bet ir depresiją. Dar baisiau, kad „gausiu“ diagnozę, kad kiti apie tai sužinos, ir kad turėsiu gydytis visą gyvenimą. Būsiu pamišėlė kitų akivaizdoje. Pastaruoju metu labai norisi paskambinti į pagalbos liniją, išsiverkti, paprašyti pagalbos, bet neturiu žodžių šiuos dalykus įvardinti. Net nežinau, su kuo man reikia kalbėtis, kam skambinti. Į pagalbos liniją? Į gydytoją? Į konsultantą? Į psichoterapeutą? Nežinau, pas ką eiti, kur man reikia būti, bet žinau, kad jei kažko nesiimsiu, bus blogai“ (Anonimiškas įrašas „Reddit“ portale, 15m.)
Psichologinis atviravimas internete: privalumai ir pavojai
Kai kalbame apie psichikos sveikatą, įprasta tapatinti internetą ir socialines medijas su įvairiais pavojais. Šis tapatinimas tikrai nėra nepagrįstas: net ir ieškant pagalbos tam skirtuose psichikos sveikatos forumuose – tokiose platformose kaip „Reddit“ – nėra aišku, kas atsako į mūsų įrašus. Tai gali būti itin reikšminga, jei komentaruose pateikiama psichologinė ar medicininė informacija, patarimai – jauniems žmonėms gali būti itin sunku įvertinti tokių patarimų mokslinį pagrįstumą, validumą.
Taip pat komentarai ir atsakymai toli gražu ne visada gali būti empatiški, šilti ir pozityvūs. Apie tokias tamsiąsias virtualios erdvės dalis rašyta ir kalbėta daug: pradedant nuo intensyvių gynybos mechanizmų naudojimo virtualios komunikacijos metu (psichologas John Suler tai pavadino virtualia disinhibicija), baigiant agresija, konfliktais, patyčiomis ir asmeninės atsakomybės sumažėjimu internete.
Visgi mūsų tyrimas atskleidė kiek kitokią virtualios erdvės pusę ir ji – nebūtinai šviesi (turint omenyje itin tamsius ir jautrius jaunų žmonių įrašus apie savo psichikos sveikatą). Tačiau kartu ji ištiesia nematomą paramos ranką. „Reddit“ portalo forumai, susitelkiantys į įvairias psichikos būsenas ir sutrikimus (nerimą, depresiją, savižudybiškumą), subūrė tūkstančius žmonių, kurie nori dalintis arba išgirsti apie šiuos potyrius, simptomus, gydymą.
Todėl nenuostabu, kad vertindami jaunų žmonių pranešimų apie nerimą komentarus, radome daug paramos šūksnių: žinučių, kurios tikina, kad viskas bus gerai, patarimų apie terapiją, medikamentus, psichikos sunkumų normalizavimą. Ir, galiausiai, prašymų pasilikti pasaulyje ten, kur labiausiai reikia – po jaunų žmonių, svarstančių apie išėjimą iš jo, įrašais. Pagalbos ranka, savo ruožtu, išlieka nematoma, nes visi vartotojai šioje platformoje yra anonimai. Tačiau pastebime, kad kartais tokia ranka yra vienintelė jauniems žmonėms siūlanti empatišką paguodą.
Tikimės, kad šiuo tyrimu paskatinsime kritiškesnį virtualios erdvės vertinimą ir apsvarstymą. Dalyvavimas joje ne visada ir nebūtinai yra betikslis – ji taip pat gali apimti sąmoningą informacijos ir emocinės paramos paiešką. Tai itin svarbu jauniems žmonėms, kurie neturi suformuotų stiprių ryšių su artimaisiais ir nesijaučia galintys atvirai kalbėti apie savo psichologinius išgyvenimus „realybėje“.
Susidomėjus aprašomu tyrimu arba kilus klausimams, prašome susisiekti su doc. dr. Greta Kaluževičiūte: greta.kaluzeviciute@fsf.vu.lt
Straipsnio įžvalgos remiasi doc. dr. Gretos Kaluževičiūtės (docentė Vilniaus universitete, Psichologijos institute ir Boston Graduate School of Psychoanalysis, JAV; dėstytoja University of Derby, School of Health, Psychology & Social Care, Jungtinė Karalystė), Jessica Jackson (dėstytoja University of Derby, School of Health, Psychology & Social Care, Jungtinė Karalystė) ir dr. Joshua Moreton (dėstytojas Vilniaus universitete, Psichologijos institute ir University of Derby, School of Health, Psychology & Social Care, Jungtinė Karalystė) vykdomu moksliniu tyrimu apie nerimo manifestacijas Reddit portale. Tyrimo planas anglų kalba prieinamas moksliniame žurnale Journal of Concurrent Disorders.
Šaltiniai:
Denizet-Lewis, B. (2017). Why Are More American Teenagers Than Ever Suffering From Severe Anxiety? The New York Times Magazine. Available at: https://www.nytimes.com/2017/10/11/magazine/why-are-more-american-teenagers-than-ever-suffering-from-severe-anxiety.html
Dixon‐Ward, K. C., & Chan, S. W. (2022). ‘Faking it’: Exploring adolescent perceptions of depression (in) authenticity and attention seeking. British journal of clinical psychology, 61(2), 177-196.
Jefferson J. W. (2001). Social Anxiety Disorder: More Than Just a Little Shyness. Primary care companion to the Journal of clinical psychiatry, 3(1), 4–9. https://doi.org/10.4088/pcc.v03n0102
Jefferies, P., & Ungar, M. (2020). Social anxiety in young people: A prevalence study in seven countries. PloS one, 15(9), e0239133. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0239133
Kaluzeviciute, G., Jackson, J., Moreton, J. (2022). Online representations of anxiety amongst adolescent users on Reddit: a qualitative Internet-mediated study protocol. Journal of Concurrent Disorders. https://doi.org/10.54127/DJMS5818
Royal College of Psychiatrists (2022). Shyness and social phobia. https://www.rcpsych.ac.uk/mental-health/problems-disorders/shyness-and-social-phobia
Siegel, R. S., & Dickstein, D. P. (2011). Anxiety in adolescents: Update on its diagnosis and treatment for primary care providers. Adolescent health, medicine and therapeutics, 3, 1–16. https://doi.org/10.2147/AHMT.S7597
Suler, J. (2004) The online disinhibition effect. Cyberpsychology & Behavior 7(3), 321-326.
Prensky, M. (2001), Digital Natives, Digital Immigrants. On the Horizon, 9(5), 1-6. https://doi.org/10.1108/10748120110424816