Autorė: Dominyka Bodrije
Redaktorė: Izabelė Kačinskaitė
Ką mes galime padaryti: kolektyvinis lygmuo
Rekomendacijos – I dalis
Moksliniai tyrimai rodo, kad apstu strategijų, kurias įgyvendindami galime užkirsti kelią LGBT+ diskriminacijai. Būtent stigmos ir diskriminacijos mažinimas, o galų gale visiškas to atsikratymas – viena iš pagrindinių prevencinių priemonių, norint mažinti LGBT+ asmenų savižudybių skaičių. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie viso pasaulio mokslininkų siūlomas strategijas ir rekomendacijas, kurios efektyviai prisideda prie LGBT+ asmenų problemų sprendimo.
Bendruomenės ir internetas
Kalbant apie LGBT+ asmenų psichologinio atsparumo ugdymą, psichikos sveikatos gerinimą ir diskriminacijos mažinimą dažnai ir daug kur minima priemonė – bendruomenių kūrimas.
„Mažiau vidinės homofobijos patiria tie LGBT+ asmenys, kurie turi kokybiškesnį ryšį su bendruomene.“
Mokslininkai kaip susitarę antrina – mažiau vidinės homofobijos patiria tie LGBT+ asmenys, kurie turi kokybiškesnį ryšį su bendruomene. Bendruomenės suteikia saugumo, padeda surasti bendraminčių, prisideda prie psichologinio atsparumo ir padeda suburti žmones įvairioms iniciatyvoms. Bendruomenių kūrimas ir kitokia panašaus pobūdžio socialinė parama suteikiama per socialinius ryšius stipriai padeda sumažinti veiksnių, LGBT+ asmenims keliančių stresą, padarinius. Stiprią rolę turi ir internetas – šios platformos pagalba galima sukurti daug žadančių priemonių, kurios padėtų atskleisti įvairiapusiškesnį požiūrį į problemą.
Švietimas mokyklose, universitetuose, kolegijose, jaunimo centruose
„Švietimo įstaigose vykdomos tam tikros praktikos gali prisidėti prie LGBT+ tolerancijos ugdymo.“
Mokslininkams nėra naujiena, kad švietimo įstaigose vykdomos tam tikros praktikos gali prisidėti prie LGBT+ tolerancijos ugdymo. Pavyzdžiui, mokiniams, kurie mokosi palaikančioje aplinkoje (turi mokytojus, kurie priima ir suteikia paramą nepriklausomai, kokios orientacijos ar lyties esi, užstoja patyčių metu, pasisako už anti-diskriminacinę politiką ir panašiai) ženkliai geriau sekasi mokykloje. O įvairių LGBT+ ir jas palaikančių bendruomenių, klubų ir draugijų atsiradimas mokyklose taip pat puikiai veikia, siekiant sumažinti patyčias ir šiai grupei priklausančių žmonių tapimą aukomis, o tuo pačiu pagerinti LGBT+ asmenų bei jų artimųjų psichikos sveikatą.
Moksliniai tyrimai rodo, kad mokiniai, kurie mokėsi mokyklose, kuriose vykdomos LGBT+ draugiškos praktikos (LGBT+ bendruomenių kūrimas, atvirai LGBT+ palaikantys mokytojai ir darbuotojai, LGBT+ mokyklos darbuotojai neslepiantys savo netradicinės orientacijos, vykdoma anti-diskriminacijos politika) turi tolerantiškesnį požiūrį ir įsitikinimus apie homoseksualumą, yra labiau linkę į LGBT+ problemas žiūrėti iš žmogaus teisių ir socialinio teisingumo prizmės. Tuo tarpu mokiniai, kurių aplinkoje tokios praktikos nevykdytos, buvo linkę remtis stereotipais ir išankstinėmis nuostatomis.
Orientuotis galima į šias sritis:
- Pagarba ir lygus visų mokinių bei studentų vertinimas, neatsižvelgiant į jų seksualinę orientaciją.
- Edukacija apie LGBT+: diskusijos, pokalbiai, atviras palaikymas (pavyzdžiui, LGBT+ atributika ant pavaduotojos stalo).
- Saugios erdvės LGBT+ mokiniams ir studentams: gali būti mokinių organizacijos, tam skirtos klasės ir panašiai.
- Psichologai, mokytojai, dėstytojai, patarėjai – į juos turi būti saugu kreiptis patiriant sunkumus. Jei ne – galbūt yra paskirtas žmogus, pas kurį saugu kreiptis LGBT+ klausimais.
- Organizuojami ir raginami kurtis įvairūs klubai ir LGBT+ bendruomenės, kurios suburtų LGTB+ ir jų sąjungininkus.
- Įsitikinti, kad lytinio švietimo pamokose pasakojama apie lytiškai plintančias ligas ir kontracepciją, nediskriminuojant jokios seksualinės orientacijos – svarbu kalbėti apie tos pačios lyties seksualinius santykius ir saugojimosi būdus.
Filmai ir diskusijos
„Kuo daugiau jaunimo turi lengvą prieigą prie LGBT+ edukacinių resursų ir paramos, tuo mažiau žmonių patiria patyčias.“
Naujausiais Amerikoje atliktų tyrimų duomenimis, akivaizdu, kad kuo daugiau jaunimo turi lengvą prieigą prie LGBT+ edukacinių resursų ir paramos, yra mokomi apie LGBT+ problemas būtent pamokose ar paskaitose, tuo mažiau žmonių patiria patyčias.
Anot mokslininkų, tokios priemonės kaip LGBT+ palaikančių filmų rodymas ir diskusijos organizavimas po jų padeda sumažinti stereotipus ir išankstines nuostatas. Tokia strategija taip pat padeda užmegzti diskusijas apie socialinį teisingumą. Tokių renginių metu parenkami tokie filmai, su kuriais mokiniams yra lengviau susitapatinti – istorijos apie paauglius ir jų patirtis.
Tiesa, šie renginiai, rekomenduojama, turėtų būti vedami 1-3 suaugusiųjų, kurie yra LGBT+ asmenys arba sąjungininkai, tinkamai paruošti tam, kad galėtų atsakyti į visus mokinių klausimus. Būtent tokie renginiai prisidėjo prie sumažėjusio patyčių, seksualinės orientacijos diskriminacijos, suicidinių minčių patiriamų tarp LGBT+ mokinių skaičiaus. Taip pat sustiprino ryšį taip LGBT+ mokinių, bei sumažino patyčias ir savižudybių riziką heteroseksualių mokinių gretose (dauguma jų – merginos).
LGBT+ problemų įtraukimas į mokymus psichikos sveikatos srityje
„Psichologams ir psichoterapeutams stipriai trūksta mokymų apie LGBT+ asmenis ir jų patiriamus sunkumus..“
Anot Amerikos psichologų asociacijos (toliau – APA), niekam ne paslaptis, kad psichologams ir psichoterapeutams stipriai trūksta mokymų apie LGBT+ asmenis ir jų patiriamus sunkumus. Psichikos sveikatos srities specialistai nėra tinkamai ar pakankamai paruošti dirbti su LGBT+ asmenimis. Tam, kad jie galėtų efektyviai suteikti pagalbą LGBT+ asmenims, jie patys turi tam skirti laiko, ieškoti informacijos, mokytis iš savo ir pacientų patirties. Tokia situacija stipriai sumažina specialistų, galinčių efektyviai dirbti su LGBT+, diapazoną.
Svarbu nepamiršti, kad psichologai ir psichoterapeutai gyvena toje pačioje heteroseksistinėje visuomenėje, ir taip pat kenčia nuo visuomenėje ir kultūroje įsišaknijusių išankstinių nuostatų. Negana to, galbūt sunku patikėti, tačiau buvimas LGBT+ asmeniu automatiškai nesuteikia ekspertizės šioje srityje.
Besimokantys psichologai yra linkę pervertinti save kaip labiau priimančius LGBT+ nei yra iš tikrųjų. Dėl to reikalingi mokymai. Ten, kur mokymai vykdomi, pastebėta, kad jie veikia pozityviai – po jų atsiranda skaidrumo ir aiškumo – ne tik apie įvairius LGBT+ asmenų patiriamus sunkumus, bet ir asmenines su tuo susijusias išankstines nuostatas ir stereotipus.
Įvairūs papildomi moduliai apie LGBT+ reikalingi tiek psichologijos studentams, tiek psichoterapijos studijose. Taip pat turėtų būti vykdomi reguliarūs mokymai jau studijas pabaigusiems ir seniai praktikuojantiems psichikos sveikatos specialistams.
„Psichologai galėtų mokyti savo studentus ir mokinius apie heteroseksualumo privilegijas ir heteroseksizmo šališkumą.“
APA ragina universitetų fakultetus ir institutus integruoti informaciją apie LGBT+ asmenis ir jų patiriamas problemas, heteroseksizmą, homofobiją. Resursų tikrai yra – tiek knygų, tiek mokslinių tyrimų, tereikia jais pasinaudoti ir raginti jais naudotis kitus. Psichologai galėtų mokyti savo studentus ir mokinius apie heteroseksualumo privilegijas ir heteroseksizmo šališkumą. Negana to, specialistai galėtų tyrinėti savo požiūrius šališkumą ir raginti tai daryti tiek studentus, tiek savo kolegas.
LGBT+ problemų įtraukimas į mokymus kitose srityse
Svarbu nepamiršti ir kitų, svarbias pozicijas užimančių žmonių. Mokymai apie LGBT+ asmenų problemas ir apie tai, kaip jiems sukurti saugią aplinką, svarbūs:
- mokytojams, mokyklų psichologams, kitiems mokyklų darbuotojams;
- jaunimo centrų darbuotojams;
- universitetų ir kolegijų darbuotojams ir dėstytojams;
- medikams, ligoninių ir poliklinikų darbuotojams;
- socialinio darbo atstovams;
- politikams.
Nors moksliniai tyrimai rodo pozityvius įvairių antidiskriminacinių iniciatyvų ir mokymų rezultatus tiek švietimo įstaigose, tiek psichikos sveikatos specialistų gretose, mokslininkams taip pat aišku tai, kad patys specialistai yra linkę imtis iniciatyvos (pavyzdžiui, mokytojai – stabdyti patyčias) tik tada, kai valdžia priima tai rimtai. Tačiau valdžia nedarys pokyčių, jeigu žmonės nerodys iniciatyvos pokyčiams. Prasideda užburtas ratas.
Kita pusė
Svarbu nepamiršti, kad kovoje už LGBT+ teises ir gerovę pagalbos reikia ne tik diskriminaciją, patyčias ir stigmą patiriantiems LGBT+ asmenims. Jos reikia ir tiems kurie tyčiojasi – tie žmonės taip pat yra savižudybių rizikos grupėje.
„Pagalbos reikia ne tik diskriminaciją, patyčias ir stigmą patiriantiems LGBT+ asmenims. Jos reikia ir tiems kurie tyčiojasi.“
Tai reiškia, kad svarbu suteikti pagalbą kenčiantiems ir padėti jiems kovoti su stigma, didinti jų psichologinį atsparumą ir saugoti jų psichikos sveikatą. Tačiau tuo pačiu labai svarbu nepamiršti ir tų, kurie diskriminuoja – dėl to socialiniai pokyčiai yra ypač svarbūs. Bent vienai iš šių grandžių efektyviai nevykstant, žymiai sunkiau pasiekti pozityvių rezultatų. Intervencija verkiant reikalinga tiek individualiame, tiek socialinės struktūros lygmenyse.
susiję straipsniai
„MES TAVE VISIŠKAI PRIIMAME, BET…“
Tinklalaidė #3
LGBT+ ASMENŲ PSICHOTERAPIJA: KUR PSICHOLOGAI GALĖTŲ PASITEMPTI?
LGBT+ ir psichoterapija
KAIP VYSTOSI SEKSUALINĖS ORIENTACIJOS TAPATYBĖ?
LGBT+ atsiskleidimas – I dalis
Šaltiniai:
Ahuja, A., Webster, C., Gibson, N., Brewer, A., Toledo, S. and Russell, S., (2015) ‘Bullying and Suicide: The Mental Health Crisis of LGBTQ Youth and How You Can Help’, Journal of Gay & Lesbian Mental Health, 19(2), pp.125-144.
American Psychological Association (2011) ‘Practice Guidance for LGB Clients’. Prieiga per internetą: https://www.apa.org/pi/lgbt/resources/guidelines
Burk, J., Park, M., & Saewyc, E. (2018) ‘A Media-Based School Intervention to Reduce Sexual Orientation Prejudice and Its Relationship to Discrimination, Bullying, and the Mental Health of Lesbian, Gay, and Bisexual Adolescents in Western Canada: A Population-Based Evaluation’, International Journal of Environmental Research and Public Health, 15(11), 2447. doi:10.3390/ijerph15112447 Prieiga per internetą: https://www.mdpi.com/1660-4601/15/11/2447
Dentato, M.P. (2012) ‘The Minority Stress Perspective’, Psychology and AIDS Exchange Newsletter, APA. Prieiga per internetą: https://www.apa.org/pi/aids/resources/exchange/2012/04/minority-stress
Horn, S., Szalacha, L. (2009) ‘School Differences in Heterosexual Students’ Attitudes About Homosexuality and Prejudice Based on Sexual Orientation’ , International Journal of Developmental Science, vol. 3, no. 1, pp. 64-79, 2009
McConnell, E., Birkett, M., Mustanski, B. (2015) ‘Typologies of Social Support and Associations with Mental Health Outcomes Among LGBT Youth’, LGBT Health, 2(1), 55–61. doi:10.1089/lgbt.2014.0051
Meyer, I. (2003) ‘Prejudice, Social Stress, and Mental Health in Lesbian, Gay, and Bisexual Populations: Conceptual issues and research Evidence’, Psychological Bulletin, 129(5), pp.674-697.
Rostosky, S., Black, W., Riggle, E., Rosenkrantz, D. (2015) ‘Positive aspects of being a heterosexual ally to lesbian, gay, bisexual and transgender (LGBT) people’, American Journal of Orthopsychiatry, 85(4), 331–338. doi:10.1037/ort0000056
Subhrajit C. (2014) ‘Problems Faced by LGBT People in the Mainstream Society: Some Recommendations‘ International Journal of Interdisciplinary and Multidisciplinary Studies (IJIMS), Vol 1, No.5, 317-331.