Autorė: Dominyka Bodrije
Redaktorė: Izabelė Kačinskaitė
Košmarai: kai psichika rėkte rėkia „DĖMESIO!“
Sapnų analizė: III dalis
Esi tankiame miške, kažkas tave vejasi, girdisi šūviai. Žinai – jeigu tave sugaus, mirsi. Bėgdamas iš visų jėgų bandai rėkti, kad prisišauktum pagalbos, bet nepavyksta išskleisti nė menkiausio garselio. Nepastebi kaip pribėgi skardžio kraštą ir nukrenti į bedugnę. Pabundi išpiltas prakaito, pasimetęs. Galvoje sukasi tik viena mintis: „kaip gerai, kad tai buvo tik sapnas“.
Kas yra košmarai?
„Košmarai nėra tik apie emocinio lygmens pokyčius, jų stiprumas jaučiamas ir fiziologiškai.“
Košmarai – sapnai, iš kurių pabudę jaučiame baimę, nerimą, galime jaustis bejėgiai ar netgi visą likusią dieną būti susikrimtę. Košmarai nėra tik apie emocinio lygmens pokyčius, jų stiprumas jaučiamas ir fiziologiškai – padidėjęs širdies ritmas, pulsas, sutrikęs kvėpavimas, „emocinis“ prakaitavimas ir taip toliau. Juose dažniausiai kartojasi tam tikros tendencijos – persekiojimas/bėgimas, fizinis pavojus, įsilaužimas į namus, pagrobimas arba susidūrimas akis į akį su monstru, ateiviu, žudiku, prievartautoju, gąsdinančiu gyvūnu ir panašiai.
Sociokultūrinis ir individualus lygmenys
Košmaro forma galime patirti procesą, kai psichika apdoroja kokią nors kultūrinę ar socialinę informaciją, bando ją integruoti. Gali būti, kad sapne nuspėjame naują kultūros ar žmonijos etapą. Ši informacija – labai svarbi, todėl ji pasireiškia košmaru, nes būtent tokio tipo sapnais informaciją lengviausia „išstumti“ sąmonės link. Tuo tarpu kitas, dažnesnis košmarų šaltinis yra grynai individualus lygmuo, kai vyksta kompensuojamasis sapnas. Tai reiškia, kad pasąmonė sugeneruoja sapną, kad padėtų psichikai išlaikyti homeostazę. Košmaro „iššaukimui“ užtenka ir nedidelio pasitraukimo nuo homeostazės, tad psichikoje ar gyvenime atsirandantys pavojingi ar iš balanso išvedantys pokyčiai neprivalo būti ypač reikšmingi. Taip pat svarbu paminėti, jog kolektyvinis ir individualus lygmenys tarpusavyje persipina.
„Iš tikrųjų košmarai yra vieni svarbiausių sapnų. Jie veikia kaip elektrošokas.“
Iš tikrųjų košmarai yra vieni svarbiausių sapnų. Jie veikia kaip elektrošokas – gamta juos naudoja, kai nori mus „išbudinti“. Pabudimo taškas sapne yra apie trenksmą, su kuriuo pasąmonė nori pasakyti „viskas, dabar reikia tuo pasirūpinti“. Tad košmaras iš esmės yra šoko terapija – pasąmonė nori mus sukrėsti, kad išliptumei iš giliai pasąmoningos, pavojingos situacijos. Kai sapnuojame košmarus, tai reiškia, kad esame kažkokiame psichologiniame pavojuje, esame per daug „užsimiegoję“ ir nesuvokiame, tad košmaras mus pažadina. Košmarai visuomet turi skubumo charakteristiką, tarsi pasąmonė sakytų „žiūrėk, čia yra problema, kurią reikia skubiai spręsti“.
Ar tikrai yra nuo ko bėgti?
Jei mus sapne kas nors vejasi, tai reiškia, kad tas „kažkas“ nori ateiti link mūsų, bet mes to bijome. Kadangi bijome, priklijuojame prie to „kažko“ piktavališką figūrą. Tačiau jeigu sapne sustotume, apsisuktume ir pažiūrėtume iš arčiau, pamatytume, kad dažniausiai ten iš tikrųjų tėra geranoriška figūra. Sapne normalu bėgti, nes visgi mūsų psichikoje yra destruktyvių dalių, kurių reikėtų vengti, tačiau, anot Marie Louise von Franz, apie 80 proc. tų, kurie mus persekioja sapnuose, nėra destruktyvios dalys. Dažniau tai yra tos mūsų dalys, nuo kurių dėl kažkokios priežasties nusisukome, ir dabar jos nori mus pasiekti.
Dirbant su košmarų serija, prieš užmiegant galima sau pasakyti: „Turėsiu pakankamai drąsos, kad sapne konfrontuočiau persekiotoją (žudiką, monstrą ar pan.)“. Jei sapne pavyksta susidurti su persekiotoju, galima paklausti: „Ko nori iš manęs?“.
„Sapnuose demoniškai atrodančios figūros iš tikrųjų dažnai yra apsauginės – jos ten tam, kad apsaugotų kurią nors psichikos dalį.“
Tad sapnuose demoniškai atrodančios figūros iš tikrųjų dažnai yra apsauginės – jos ten tam, kad apsaugotų kurią nors psichikos dalį, kuri atsiskiria įvykus traumai. Pasąmonė rodo mums tą veida, kurį mes rodome jai, kai ką nors savyje atmetame. Tokiu atveju pasąmonė gali tapti destruktyvi. Jeigu visgi nusprendžiame ne atmesti, o rasti drąsos atsisukti, pamatome, kad ten nėra taip baisu, kaip galvojome. Tuomet galima prieiti prie kokio nors susitarimo, rasti kompromisą arba bent jau užmegzti ryšį su ta atskilusia savo dalimi.
Išprievartavimo sapnai
Išprievartavimo sapnai nėra reti. Jei, pavyzdžiui, sapnuojate, kad esate prievartaujamas, tai verta peržiūrėti savo gyvenimą ir paklausti savęs: „Kur aš save gyvenime prievartauju?“. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti, kad moteris slopina savo emocines reakcijas su mintimi „Oi, negaliu taip reaguoti“. Taip ji „prievartauja“ savo jausmingumą ir šis procesas gali atsispindėti sapne būtent prievartavimo motyvu.
Kodėl sapne krentame?
Kai sapnuojame, kad krentame, dažniausiai tai yra apie šokiruojantį susidūrimą su tikrove, ypač jeigu sapne atsitrenkiame į grindis. Dažniausiai kritimo sapnai aplanko, kai žmogus per daug „skraido padebesiuose“, yra kažkur „per aukštai“ (pavyzdžiui, turi nerealistiškų romantinių idėjų, per daug gerai galvoja apie save, gyvena teorijoje) ir stokoja kontakto su realybe. Staigūs kritimai įvyksta po stipraus nusivylimo, kai žmogus susitinka su „nuoga“ realybe. Pavyzdžiui, jeigu sapne mirštame atsitrenkę į grindis, ego yra „išjungiamas“ – jis nebeturi ką pasakyti, nebeturi, ką padaryti.
Vaikai ir košmarai
„Paprastai vaikai sapnuoja daugiau košmarų nei suaugę, todėl jiems reikia daug suaugusiųjų paramos tvarkantis su „blogais sapnais““
Paprastai vaikai sapnuoja daugiau košmarų nei suaugę, nes jie turi mažiau žinių, suvokimo, gebėjimų ir jėgos, todėl jiems reikia daug suaugusiųjų paramos tvarkantis su „blogais sapnais“. Vaikams, sapnuojantiems košmarus, tėvai gali padėti pirmiausia empatiškai išklausydami apie jų sapną. O vėliau paraginti vaiką nupiešti sapną su nauja pabaiga, kurioje vaikas sėkmingai susitvarko su košmare iškilusia problema.
Praktiniai momentai
„Kuo esame atviresni informacijai iš pasąmonės, tuo mažesnė tikimybė, kad informacija bus pateikiama žiauriais ir šokiruojančiais būdais“
- Dirbant su košmarais galima pasikviesti kokią nors apsaugančią, stiprybės suteikiančią energiją, nes galime jaustis pažeidžiami ar nedrąsūs. Tam tinka dievai ar deivės, protėviai, herojai, angelai arba mylimas naminis gyvūnas, kuris tiesiog galėtų būti šalia.
- Jau ne pirmus metus pasikartojantys košmarai tikriausiai yra apie giluminius vidinius konfliktus, kuriuos padėti išspręsti gali tik ilgalaikė terapija.
- Jei košmare moteris atakuoja savo partnerį arba atvirkščiai, tai rodo, kad seksualinė problema turėtų būti sprendžiama, iškeliama į sąmonę. Tokiu atveju tikrai nerekomenduojama apsimesti, kad nieko nevyksta arba ignoruoti problemą.
- Jei sapne vejasi vaiduoklis arba vampyras, tai gali reikšti, kad žmogus yra persekiojamas fantazijų pasaulio ir negyvena tikro gyvenimo.
- Kuo esame atviresni informacijai iš pasąmonės, tuo mažesnė tikimybė, kad informacija bus pateikiama žiauriais ir šokiruojančiais būdais (pavyzdžiui, sukrečiančiais košmarais). Tad, dėmesio atkreipimas į sapnus (rytinis pamąstymas apie tai, ką sapnavote ar sapnų užsirašymas) gali padėti padidinti minėtą atvirumą.
- Fiziologines ir emocines reakcijas, kurios yra jaučiamos pabudus po košmaro, iškrauti galima užrašant sapną arba papasakojant kam nors apie jį (nesvarbu, ar tai bus žmogus, ar tiesiog jūsų katė).
- Jeigu net atpasakoti sapną yra emociškai per sunku, galite įsivaizduoti kad žiūrite filmą ir bet kuriuo momentu galite paspausti „stop“.
- Dažnai pasikartojantys košmarai indikuoja, kad šiuo metu žmogus yra psichologiškai pažeidžiamas, o tai rodo, kad trūksta vienokios ar kitokios emocinės paramos.
susiję straipsniai
Tiksliukų kūrybiškumas, vidinis kritikas, menas ir dailės terapija
Tinklalaidė #6
2023-02-15
Ką daryti, jeigu nebegaliu kurti? Kūrybinis procesas iš jungistinės perspektyvos
Kūryba, vaizduotė ir pasąmonė: II dalis
2023-06-21
Kiekviename iš mūsų slypintis menininkas: kaip jį išlaisvinti?
Kūryba, vaizduotė ir pasąmonė: I dalis
2023-03-08
Bowater, M.M. (2010) ‘Resolving Nightmares: How to Recognise and Work with Different Types of Nightmares’, New Zealand Journal of Counselling.
Jung, C. G. (1970). “General Aspects of Dream Psychology”, from ‘Structure & Dynamics of the Psyche’, vol. 8 of ‘The Collected Works of C.G.Jung’. London: Routledge & Kegan Paul; Princeton, New Jersey: Princeton University Press.
Jung, C. (2018) ‘The Power of the Unconscious and the Importance of Dreams’ , C.G.Jung interview, 1988, [vaizdo įrašas]. Prieiga per internetą:
https://www.youtube.com/watch?v=-6G9IWa3XiI
Marchiano L., Lee J.R., Steward D.C. (2018) ‘Dreams’ , This Jungian Life [vaizdo įrašas]. Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=FGl-l0juAf0
Richards, P., Richards, S. and Dowling, J., (2021) ‘Why do we have Nightmares?’ [vaizdo įrašas] Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=YKSvs_49t9Y
Sullivan, K. (1993) ‘Nightmares’, Psychological Perspectives: A Quarterly Journal of Jungian Thought, 28:1, 133-135
Von Franz, M.L., Woodman, M., Boa, F., Feheley, M. (1985) ‘The way of the Dream’ [vaizdo įrašas]. Prieiga per internetą: https://youtu.be/yXQTDTcup04