Autorė: Dominyka Bodrije
Redaktorė: Izabelė Kačinskaitė
Mirtina sąsaja: LGBT+ kaustančios stigmos ir psichikos sveikata
Kodėl reikia apie tai kalbėti – II dalis
LGBT+ asmenys turi 4 kartus didesnę riziką nusižudyti, palyginus su heteroseksualais. Jie taip pat turi didesnę tikimybę susirgti depresija, patirti nerimą ir kitus psichologinius sunkumus. Šie duomenys atskleidžia, kad gyvenimas nuolatiniame diskomforte, kurį sukuria diskriminuojanti visuomenė, nėra lengvas išbandymas, ypač netradicinės orientacijos jaunimui ir jų psichikos sveikatai. Pati orientacija ir seksualumas paaugliui susideda iš nemažai komponentų: su kuo man įdomu megzti santykį? Kas mane traukia? Kaip aš save apibūdinu? Apie ką aš fantazuoju? Į šiuos ir panašius, neįtikėtinai svarbius besivystančiai asmenybei klausimus, atsakyti nelengva. O tai daryti netradicinės orientacijos asmeniui heteroseksistinėje visuomenėje – dar sunkiau.
Prieš aptariant įvairaus plauko iššūkius, su kuriais susiduria LGBT+ asmenys, norime pabrėžti, kad LGBT+ žmonių patiriami toliau išvardinti sunkumai nėra apie jų seksualinę orientaciją. Moksliniai tyrimai rodo, kad šie sunkumai susiję su patiriama diskriminacija, patriarchaline visuomene, homofobija ir stigmomis, kurios neigiamai atsiliepia LGBT+ žmonių psichikos sveikatai.
LGBT+ jaunimo patiriami sunkumai
Paauglystė ir taip yra sunkus, daug iššūkių metantis laikotarpis, o buvimas LGBT+ paaugliu tą laikotarpį dar labiau apsunkina. Nemaža dalis netradicinės orientacijos jaunuolių tos pačios lyties asmenims trauką jaučia ankstyvoje paauglystėje, o kartais – dar anksčiau. Tokiu metu aktualus klausimas – ar yra aplink nesmerkiantis žmogus, su kuriuo būtų galima apie tai pasikalbėti? Tokį žmogų surasti – nelengva, nes pasidalijus sunkumais išgirsti atsakymą, kad tai „praeis“ arba kad tai – „tik fazė“, turbūt yra blogiau nei nieko neišgirsti.
„LGBT+ jaunimas patiria daugiau patyčių nei jų heteroseksualūs bendraamžiai, o tai neigiamai atsiliepia ne tik jų psichologinei gerovei, bet ir mokymosi rezultatams.“
Kad ir kaip bebūtų liūdna, išankstinės nuostatos ir stereotipai, kurie apipina LGBT+, vaidina pagrindinį vaidmenį LGBT+ paauglių sveikatoje ir gerovėje. LGBT+ jaunimas patiria daugiau patyčių nei jų heteroseksualūs bendraamžiai, o tai neigiamai atsiliepia ne tik jų psichologinei gerovei, bet ir mokymosi rezultatams.
Provincijose LGBT+ jaunimui ypač sunku – neretai tenka izoliuotis, daug metų slėpti savo orientaciją. Negana to, tenka slėptis ir nuo didžiosios daugumos savo pažįstamų žmonių. Dėl mažesnių bendruomenių LGBT+ asmenų gyvenimas provincijose yra žymiai sunkesnis negu didžiuosiuose miestuose. Tai reiškia, kad pasipasakojus apie savo seksualinę orientaciją – „išlindus iš spintos“ – didesniam žmonių ratui, padidėja tikimybė, kad sužinos tėvai, mokymosi įstaigos darbuotojai ar darbas.
O darbdaviui sužinojus apie netradicinę darbuotojo orientaciją, pasunkėja ir to žmogaus gyvenimas. Tad visiškai nenuostabu, kad labai didelė LGBT+ asmenų dalis renkasi savo orientaciją paprasčiausiai slėpti. Dauguma netradicinės orientacijos ar translyčių žmonių vis dėlto palieka savo gimtuosius miestelius ar netgi renkasi emigruoti į kitas – tolerantiškesnes – šalis.
Psichoaktyvių medžiagų vartojimas
O visa tai susiję ir su besaikiu alkoholio vartojimu. Štai, kaip taisyklė, šalyse, kur žmonės susiduria su diskriminacija, labai aukšti besaikio alkoholio vartojimo skaičiai. Kaip žinoma, besaikis ir problematinis psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra siejamas su patiriamais psichologiniais sunkumais ir emociniu skausmu.
Moksliniai tyrimai rodo, kad LGBT+ nariai dažniau linkę į kartkartinį piknaudžiavimą alkoholiu (angl. binge drinking – reguliarus, epizodinis didelio alkoholio kiekio suvartojimas, dažniausiai per neilgą laiko tarpą). Arba, kitais žodžiais, LGBT+ jaunimas linkęs vartoti daugiau alkoholio ir daryti tai nesaikingiau nei heteroseksualus jaunimas.
Taip pat viena metaanalizė rodo, kad LGBT+ jaunimas vartoja ženkliai daugiau kitų psichoaktyvių medžiagų. Randama paralelių ir su visą gyvenimą trunkančiu cigarečių rūkymu, intraveninių narkotikų vartojimu ir kitų narkotinių medžiagų vartojimu.
Šiek tiek statistikos:
- Vidutiniškai, šansai, kad homoseksualus žmogus vartoja psichoaktyvias medžiagas yra 190 proc. didesni nei heteroseksualus žmogus. 340 proc. didesni biseksualiam jaunimui ir 400 proc. didesni netradicinės orientacijos moterims.
- Vyrų, dalyvaujančių lytiniuose santykiuose su kitais vyrais, alkoholio ir narkotikų vartojimas stipriai susijęs su rizikinga seksualine veikla (kaip, pavyzdžiui, nesisaugojimas sekso metu).
- Palyginus su heteroseksualiomis moterimis, biseksualės ir lesbietės, tikėtina, apytiksliai 7 kartais labiau atitiks alkoholio priklausomybės kriterijus arba jau yra sveikstančios nuo priklausomybės.
- Gėjai turi 4, o biseksualai – 6 kartus didesnę tikimybę atitikti priklausomybės nuo narkotinių medžiagų kriterijus nei heteroseksualūs vyrai.
Nors tyrimai rodo, kad alkoholio vartojimas sumažėja su amžiumi, šie pokyčiai įvyksta tik vyresniame amžiuje, ir, deja, skaičiai vis tiek išlieka mažesni nei heteroseksualų atveju.
„Išlindimas iš spintos“
Šiandien dažnai atsiskleidžia vis jaunesni LGBT+ žmonės. Deja, šeimų atgalinis ryšys gali stipriai paveikti LGBT+ jaunimo psichologinę sveikatą – šeimos reakcija daro didelę įtaką vaiko psichologinei gerovei. Neretai tėvai, tikintys, kad taip jie rūpinasi ir nori gero, bando vaikus pritaikyti prie jų heteroseksualių draugų ir taip neleidžia jiems būti savimi. Tačiau paaugliai tokį tėvų elgesį ne tik traktuoja tarsi jų tėvai nepriima tokių, kokie jie yra. Jiems netgi gali atrodyti, kad tėvai jų nekenčia.
Vaikai, tėvų atstumti dėl netradicinės seksualinės orientacijos, žymiai mažiau savimi pasitiki, turi mažiau žmonių, kuriais pasitiki ir kurių gali paprašyti pagalbos. Tai neigiamai veikia ne tik psichikos, bet ir fizinę sveikatą, jiems jau tapus suaugusiais.
LGBT+ jaunimas, dėl seksualinės orientacijos atstumti savo šeimos, palyginus su šeimos priimtais LGBT+ asmenimis:
- Turi per 8 kartus didesnę tikimybę pabandyti nusižudyti;
- Beveik 6 kartus dažniau patiria sunkios formos depresiją;
- Per 3 kartus dažniau vartoja psichoaktyvias medžiagas;
- Turi tris kartus didesnę riziką susirgti ŽIV.
„LGBT+ jaunimas, dėl seksualinės orientacijos atstumti savo šeimos, palyginus su šeimos priimtais LGBT+ asmenimis turi per 8 kartus didesnę tikimybę pabandyti nusižudyti.“
Orientacijos slėpimas
Daug LGBT+ jaunimo tiesiog slepia savo orientaciją, tačiau slėpimas taip pat turi didelę kainą. Tai ne tik nuvertina paauglį kaip žmogų, bet ir stipriai paveikia jo pasitikėjimą savimi, sukelia stiprius gėdos, kaltės jausmus, prisideda prie izoliacijos. Tuo pačiu tai padidina rizikingą elgesį – besaikį alkoholio, narkotikų vartojimą ar nesaugaus sekso tikimybę. Negana to, tai taip pat veikia jų ateities planavimą (ypač karjeros ar pašaukimo srityse) ir sumažina jų norą turėti šeimą ar būti tėvais.
„Kartais LGBT+ asmenims gali atrodyti, kad jie randasi „lose-lose“ situacijoje: atsiskleisdami rizikuoja savo socialiniais ryšiais, karjera ir statusu, o pasirinkę ir toliau slėpti dalį savęs, pasirenka gyventi psichologiškai nepakeliamą ir žalojantį gyvenimą.“
Jeigu šeima nepriima atsiskleidusio vaiko arba atvirai reiškia homofobiją, net nežinodami kad vaikas yra LGBT+, jaunuoliui stipriai padidėja savižudybės, depresijos, narkotinių medžiagų vartojimo tikimybė. Iš tikrųjų, kartais LGBT+ asmenims gali atrodyti, kad jie randasi „lose-lose“ situacijoje: atsiskleisdami rizikuoja savo socialiniais ryšiais, karjera ir statusu, o pasirinkę ir toliau slėpti dalį savęs, pasirenka gyventi psichologiškai nepakeliamą ir žalojantį gyvenimą.
Psichikos sveikata
Veiksmai, neigiamai veikiantys LGBT+ psichikos sveikatą (nors šiuo atveju kalbame apie LGBT+ asmenis, šie veiksmai neigiamai veiktų bet kokio žmogaus psichikos sveikatą. Tai reiškia, kad bet kuri diskriminaciją patirianti grupė, kaip, pavyzdžiui, etninės mažumos, patiria didžiąją dalį žemiau išvardintų punktų):
- Šeimos atstūmimas;
- Išmetimas iš bendruomenės ar religinių grupių;
- Izoliacija nuo šeimos, bendruomenės ar religinių grupių;
- Patyčios mokykloje, viešosiose vietose ar namų aplinkoje;
- Išankstinės nuostatos ir homofobija iš įvairaus plauko profesionalų valstybiniuose ir privačiuose sektoriuose;
- Kasdien patiriami homofobiški komentarai, „juokeliai“;
- Apsaugos, susijusios su diskriminacija darbe ar teisiniuose reikaluose, trūkumas;
- Žodinis ar fizinis priekabiavimas ir užgauliojimas;
- Negatyvi repreztencija žiniasklaidoje;
Tai vis dėlto, kuo skundžiasi LGBT+ jaunimas?
Kai tik LGBT+ jaunimas kreipiasi pagalbos ir pasakoja apie savo seksualinės orientacijos ar lyties tapatumo sunkumus, neretai ir jie patys būna ką tik pilnai suvokę ir apie save priėmę šią informaciją. LGBT+ jaunimas skundžiasi atitolimu nuo tėvų, bendraamžių, bendruomenės, taip pat baime dėl ateities, kad nebus priimti ar suprasti. Dažnai dėl aplinkos, kurioje augo, jie jaučia daug gėdos, kaltės, neapykantos sau, nerimo ir šlykštėjimosi tuo, kas jie yra. Šios patirtys yra labai skausmingos ir neretai kreipimasis gali būti apibūdinamas kaip krizinis atvejis.
„Dažnai dėl aplinkos, kurioje augo, jie jaučia daug gėdos, kaltės, neapykantos sau, nerimo ir šlykštėjimosi tuo, kas jie yra.“
Moksliniuose straipsniuose aprašoma daug istorijų apie tai, kaip vaikas pasako tėvams esąs netradicinės orientacijos ir „gauna į galvą“. Viename tyrime buvo aprašomas atvejis, kai vaikas atsiskleidė kelionės metu, ir tėvai iš pykčio jį paliko viduryje kelio ir tiesiog išvažiavo. Tai yra ne kas kitas o trauminės patirtys, paliekančios gilius emocinius randus, kurie, laikui bėgant, gali išsivystyti į psichologinius sutrikimus. Tokius pačius gilius emocinius randus palieka ir visą gyvenimą vis pasikartojančios patyčios ir diskriminacija.
Svarbu suprasti, kad suaugusiems žmonėms surasti paramą ir atsitraukti nuo toksiškos šeimos yra kur kas lengviau nei jaunimui. Jaunuoliams tai yra praktiškai neįmanoma. Dėl to jiems reikia papildomo dėmesio ir paramos.
Nepamirškime
Paskutinį kartą norime priminti, kad LGBT+ asmenys patiria daugiau psichologinių sunkumų nei heteroseksualai dėl iš aplinkos patiriamų stresą keliančių veiksmų, tokių kaip stigma ar diskriminacija. Aukščiau minėti statistiniai duomenys ir sociologinės įžvalgos mums rodo kaip stipriai neigiamai yra paveikta LGBT+ asmenų psichikos sveikata. Kadangi, kaip ir minėjome, moksliniai tyrimai atskleidžia, kad socialiniai stresą keliantys veiksniai yra susiję su psichikos sveikatos situacija LGBT+ asmenų gretose, stigmos ir diskriminacijos mažinimas turi būti pats pirmas žingsnis, norint pasiekti problemos židinį.
susiję straipsniai
LGBT – visuomenės atpirkimo ožiai?
Tinklalaidė #2
„NIEKO PRIEŠ JUOS NETURIU. BET KODĖL JIE TAIP REIŠKIASI?‘‘
Kodėl reikia apie tai kalbėti – I dalis
Ahuja, A., Webster, C., Gibson, N., Brewer, A., Toledo, S. and Russell, S., (2015) Bullying and Suicide: The Mental Health Crisis of LGBTQ Youth and How You Can Help. Journal of Gay & Lesbian Mental Health, 19(2), pp.125-144.
Baiocco R, D’Alessio M, Laghi F. (2010) ‘Binge drinking among gay, and lesbian youths: The role of internalized sexual stigma, self-disclosure, and individuals’ sense of connectedness to the gay community’, Journal: Addictive Behaviors, Oct;35(10):896-9. https://doi.org/10.1016/j.addbeh.2010.06.004
Chard, A., Finneran, C., Sullivan, P. and Stephenson, R., (2015) ‘Experiences of homophobia among gay and bisexual men: results from a cross-sectional study in seven countries’, Culture, Health & Sexuality, 17(10), pp.1174-1189.
Horn, S., Szalacha, L. (2009) ‘School Differences in Heterosexual Students’ Attitudes About Homosexuality and Prejudice Based on Sexual Orientation’, International Journal of Developmental Science, vol. 3, no. 1, pp. 64-79. DOI: 10.3233/DEV-2009-3108
Meyer, I. (2003) ‘Prejudice, social stress, and mental health in lesbian, gay, and bisexual populations: Conceptual issues and research evidence’, Psychological Bulletin, 129(5), pp.674-697.
Rostosky, Sharon S.; Black, Whitney W.; Riggle, Ellen D. B.; Rosenkrantz, Dani (2015). ‘Positive aspects of being a heterosexual ally to lesbian, gay, bisexual and transgender (LGBT) people’, American Journal of Orthopsychiatry, 85(4), 331–338. doi:10.1037/ort0000056
Ruth R., Santacruz E. (2017) ‘LGBT Psychology and Mental Health: Emerging Research and Advances’, publisher: Praeger.
Subhrajit C. (2014) ‘Problems Faced by LGBT People in the Mainstream Society: Some Recommendations‘, International Journal of Interdisciplinary and Multidisciplinary Studies (IJIMS),Vol 1, No.5, 317-331.