Autorė: Dominyka Bodrije
Redaktorė: Izabelė Kačinskaitė
Įvadas į rašymo galią arba kodėl verta rašyti
Rašymo praktikos I: Įvadas
Šiais laikais retas skiria laiko rašymui. Galbūt ir jūs tušinuką rankose laikote tik tada, kai reikia ką nors pasirašyti, o paskutinį kartą kažką rašėte universitete ar netgi mokykloje. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad rašymas – laiko švaistymas, tačiau ryšys tarp sveikatos ir rašymo jau gana seniai įrodytas. Asmeninių patirčių, gyvenimo istorijų ar tiesiog emocijų išliejimas ant popieriaus gali išlaisvinti lygiai taip pat kaip per mažų batų nusiėmimas po ilgos darbo dienos. Poetai, rašytojai, dramaturgai ir netgi gydytojai pastebėjo, kad emocijų atskleidimas ir „paleidimas“ yra susijęs ne tik su psichologine, bet ir fizine sveikata.
„Visi mes esame natūralūs istorijų pasakotojai. Rašymas turi potencialo padėti ne tik profesionaliems rašytojams, bet ir kiekvienam, pasiryžusiam tam skirti laiko.“
Tik išgirdus apie rašymą gali kilti mintis – „aš tam negabus“, arba „nesu linkęs į rašymą, tad ši praktika – ne man“. Tačiau svarbu suprasti, kad visi mes esame natūralūs istorijų pasakotojai – nuolat galvoje viską komentuojame, aptarinėjame, vertiname. Kartais liūdime, o kartais – juokiamės. Mes visi turime ką pasakyti. Nesvarbu, ar galvojame, kad tai – prasminga, ar ne. Rašymas turi potencialo padėti ne tik profesionaliems rašytojams, bet ir kiekvienam, pasiryžusiam tam skirti laiko. Kiekvienas gali atrasti savo būdą viską perkelti ant popieriaus – juk žodžiai „rašymo praktika“ tėra skėtinis terminas, panašiai kaip žodis „sportas“, po kuriuo slepiasi daug skirtingų technikų ir „įrankio“ panaudojimo būdų.
Apie kokį rašymą šnekame?
Minčių sudėjimas į žodžius ir viso to perkėlimas ant popieriaus ar kompiuterio ekraną ženkliai pakeičia suvokimo lygį apie tai, ką rašome. Perskaičius knygą ir aprašius, ką supratome, „susipažinimas“ su knyga tampa žymiai gilesnis. Rašymas turi daug skirtingų formų: protestas (pavyzdžiui, grafičiai), savo sielos perdavimas kitam (tarkime, laiškas), informacijos ir žinių dalijimasis (laikraščiai), fantazijų ir kūrybos išraiška (knygos, poezija ir panašiai). Rašymas nėra tiesiog viena praktika. Priešingai, yra dešimtys skirtingų rašymo praktikų. Įvairias praktikų šakas aptarsime kituose šios serijos straipsniuose. Tačiau kad įsivaizduotumėte, apie ką šnekame, duosime jums kelis pavyzdžius.
Kalbėdami apie rašymo praktiką omenyje turime: jausmų žurnalo pildymą, dienoraščio rašymą, ekspresyvaus rašymo praktiką (angl. expressive writing), laisvąjį rašymą, rašymą apie savo gyvenimo patirtis ir istoriją, rašymą apie traumines patirtis ir panašiai. Nors šiame straipsnyje kalbame apie šias praktikas, dauguma žemiau išvardintų naudų, gaunamų iš rašymo, tinka ir poezijai ir kūrybiniam rašymui.
Rašymas psichologinei gerovei
„Stresą patiriantys žmonės, kurie rašo bent po 15 minučių per dieną, tris kartus per savaitę, patiria emocinį palengvėjimą.“
Stresą patiriantys žmonės, kurie rašo bent po 15 minučių per dieną, tris kartus per savaitę, patiria emocinį palengvėjimą. Rašymas – pozityvi veikla ir terapinė priemonė, kuri gali būti naudojama kaip „profilaktinis“ įrankis psichikos sveikatai gerinti. Ilgainiui, žmonės, kurie rašo apie savo emocines patirtis, pajunta reikšmingą fizinį ir psichinį pagerėjimą.
Rašymas kartais naudojamas ir psichoterapijoje. Rašymo praktika gali būti naudojama depresijos, traumų atvejais, patiriant emocinius sunkumus arba tiesiog kaip asmeninio tobulėjimo priemonė. Froidas apie poetus ir rašytojus kalbėjo kaip apie žmones, pirmuosius atradusius pasąmonę ir sugebėjusius iškelti ją į sąmoningumą. Tai reiškia, kad rašymas yra ne tik galingas įrankis, galintis prisidėti prie psichikos sveikatos gerinimo, bet ir galintis padėti pažinti giliuosius savo psichikos sluoksnius.
„Gali būti laikomas kaip vienas iš būdų „ištuštinti“ savo protą.“
Yra įvairių būdų, padedančių išlieti fizinę energiją: boksas, bėgimas, svarmenų kilnojimas ir panašiai. O štai bet koks rašymas, ypač laisvasis, gali būti laikomas kaip vienas iš būdų „ištuštinti“ savo protą. Pats rašymo veiksmas yra išlaisvinantis, ypač jeigu būsite nuoširdūs ir necenzūruosite to, ką rašote. Tam, kad tai padarytumėte, tereikia pasiryžimo pabandyti rašyti be baimės, kad kas nors perskaitys ir kritikuos. Su mintimi, kad išvis niekas niekada to neperskaitys. Rašymas, kaip asmeninio tobulėjimo praktika, neturi tikslo galiausiai tapti bestseleriu. Tikslas yra pats procesas.
Pažink save
„Rašymas suteikia galimybę perimti galią į savo rankas.“
Pačios svarbiausios istorijos ir didžiausios mūsų paslaptys, kurias esame linkę laikyti paslėpę giliai viduje, dažnai lieka ne tik nepasakytos – mes jas aktyviai vengiame „įvilkti“ į žodžius. O tai ir yra mus labiausiai suformavusios istorijos. Rašymas suteikia galimybę perimti galią į savo rankas. Kai viską laikome giliai savyje – visas skausmas, visos patirtys, liūdesys, nusivylimai, apmaudas – turi galią mus paveikti iš vidaus. Suteikę galimybę vidiniam balsui būti „įgarsintam“ popieriaus lape, mes prisidedame prie senų modelių sugriovimo. Tokiu būdu rašymas mus moko būti su jausmais, juos suprasti, pajusti ir išreikšti. Negana to, grįžimas ir perskaitymas, to, ką esate rašę anksčiau, gali suteikti nemažai įžvalgų apie jūsų mąstymo procesus ir pasikartojančius elgesio modelius.
„Rašymo procesas – tai transformacija.“
Kaip jau galbūt pradeda suprasti, rašymo praktika yra daug daugiau nei tiesiog žodžių rašymas ant lapo. Rašymo procesas – tai transformacija. Iš sąmoningai nesuvokiamos patirties, perdėjimas į mintį ir žodžius, o tuomet jų perkėlimas į išorinį pasaulį. Rašydami mes susikuriame saugią vietą, kurioje galime su savimi pabūti atviri ir sąžiningi. Nuoširdus rašymas gali mums atskleisti, kas mes iš tikrųjų esame ir kas būtent mus paveikia. Rašydami sukuriame sau galimybę pažinti save giliau, atrasti dalykų, kurių šiaip nebūtume pastebėję.
Reguliari rašymo praktika gali:
- Padėti susitvarkyti ar netgi susidraugauti su nerimu, kitais sunkiai pakeliamais jausmais ar emocijomis, galbūt išsiaiškinti jų priežastis;
- Prisidėti prie psichologinio atsparumo stiprinimo;
- Padėti giliau pažinti save (gali padėti užmegzti ryšį su nepažįstamomis dalimis, kurios gyvena pasislėpusios viduje);
- Padėti mokytis paleisti pernelyg didelę kontrolę;
- Prisidėti prie savirefleksijos įgūdžiai auginimo;
- Suteikti galimybę kūrybinei saviraiškai;
- Lengviau išgyventi fizinį ir emocinį skausmą;
- Lavinti įgūdį įvairiapusiškesniam mąstymui (naujos perspektyvos įgavimui);
- Lavinti ir stiprina supratingumą;
- Jeigu aktualu – prisidėti prie žmogaus dvasingumo ir būti naudojama kaip dvasinė praktika.
Taip pat rašymas gali būti naudojamas sunkiose situacijose kaip įrankis padedantis:
- Priimti ir išsigryninti pasirinkimus;
- Sąmoningiau pažiūrėti į tai, kas vyksta (sulėtina greitai lekiančias mintis);
- Suteikti aiškumo situacijai;
- Suteikti patirčiai substancijos ar prasmės;
- Padėti pažvelgti į situaciją iš kelių skirtingų perspektyvų.
„Būtent tuo metu, kai užrašome kažką, tai priklauso mums, o ne mes priklausome toms mintims.“
Atsakyti į klausimus ar kontempliuoti apie pasirinkimus kartais gali būti lengviau rašant, nes kai atsakome galvoje arba balsu, mes renkamės neskirti žodžiams fizinės erdvės. Tačiau kai įsipareigojame perkelti žodžius ant popieriaus, jie įgauna visiškai kitokią galią, kuri ne tik, kad ilgiau išlieka, bet ir tampa žymiai konkretesnė ir aiškesnė. Būtent tuo metu, kai užrašome kažką, tai priklauso mums, o ne mes priklausome toms mintims. Kadangi rašymas sulėtina mūsų mąstymo procesą, tai suteikia galimybę atidžiau pažvelgti į dalykus, kurie mus neramina.
susiję straipsniai
Psichologinių praktikų pavojai: kodėl kartais mažiau yra daugiau
Praktikų prasmė asmeniniame tobulėjime – III dalis
2021-08-18
Praktikų žemėlapis. II dalis
Tinklalaidė #8
2023-05-31
Baikie, K. and Wilhelm, K., 2005. Emotional and physical health benefits of expressive writing. Advances in Psychiatric Treatment, 11(5), pp.338-346.
Layous, K., Chancellor, J., & Lyubomirsky, S. (2014) ‘Positive activities as protective factors against mental health conditions’, Journal of Abnormal Psychology, 123(1), 3–12. https://doi.org/10.1037/a0034709 Prieiga per internetą: http://sonjalyubomirsky.com/files/2012/09/Layous-Chancellor-Lyubomirsky-2014.pdf
Marchiano L., Lee J.R., Steward D.C. (2021) ‘The Alchemy of Writing’ , This Jungian Life [vaizdo įrašas]. Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=4GcO9iu4f0M
Niles, A., Haltom, K., Mulvenna, C., Lieberman, M. and Stanton, A. (2013) ‘Randomized controlled trial of expressive writing for psychological and physical health: the moderating role of emotional expressivity’, Anxiety, Stress, & Coping, 27(1), pp.1-17.
Pennebaker J., Evans J.F. (2014) ‘Expressive Writing: Words that Heal’, Idyll Arbor.
Pennebaker, J. (2021) ‘Using Expressive Writing to Heal Trauma’, The Weekend University, [vaizdo įrašas]. Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=CjEr0xiXqio
Porter, J. Y. (2007). Helping college students develop mental wellness skills through journaling techniques
Samuel T. Gladding & Melanie J. Drake Wallace (2018): Scriptotherapy:
Eighteen Writing Exercises to Promote Insight and Wellness, Journal of Creativity in Mental Health, DOI: 10.1080/15401383.2018.1486259
Smyth, J., Stone, A., Hurewitz, A. and Kaell, A., (1999) ‘Effects of Writing About Stressful Experiences on Symptom Reduction in Patients With Asthma or Rheumatoid Arthritis’. JAMA, 281(14), p.1304. Prieiga per internetą: https://jamanetwork.com/journals/jama/fullarticle/189437
Weldon, M. (2012) ‘Writing to save your life’, Campbell, CA: FastPencil.
Wong, Y. J., & Rochlen, A. B. (2009). Potential benefits of expressive writing for male college students with varying degrees of restrictive emotionality. Psychology of Men & Masculinity, 10(2), 149–159. https://doi.org/10.1037/a0015041, Prieiga per internetą: https://www.researchgate.net/profile/Y-Joel-Wong/publication/263920781_Potential_Benefits_of_Expressive_Writing_for_Male_College_Students_With_Varying_Degrees_of_Restrictive_Emotionality/links/0fcfd50d0ebbf18307000000/Potential-Benefits-of-Expressive-Writing-for-Male-College-Students-With-Varying-Degrees-of-Restrictive-Emotionality.pdf