Autorė: Dominyka Bodrije
Redaktorė: Izabelė Kačinskaitė
Sapnų analizės pavojai arba ko nedaryti, kad pasąmonė nekrėstų šunybių
Sapnų analizė: V dalis
Kaip jau žinome, sapnų pasaulis – įspūdingų paslapčių saugykla. Tačiau sapnų analizėje, kaip ir bet kokiame kitame susitikime su pasąmone, gali kilti įvairių pasekmių – paskendimas į fantazijas, realybės nuvertinimas, grandiozinės iliuzijos, kad suprantame, apie ką yra visi mūsų sapnai, ir dar daugiau. Šiame straipsnyje papasakosime apie pagrindinius sunkumus, kurie kyla, bandant analizuoti sapnus – nuo nerealistinių idėjų vaikymosi iki monotonijos spąstų.
Klinikinė aplinka
„Kadangi sapnas yra natūralus fenomenas, jį reikia priimti jo sąlygomis.“
Kadangi sapnas yra natūralus fenomenas, jį reikia priimti jo sąlygomis. Yra įvairių būdų, kaip prie sapno prieiti su pagarba. Klinikinėje aplinkoje tai gali būti įvairios specialistų naudojamos technikos (kaip, pavyzdžiui, amplifikacija arba sapno perpasakojimas trečiuoju asmeniu) arba gali būti pabrėžiame – aukštos kokybės – hipnozė, kurios metu prie pasąmonės prieinama per didelį atstumą. Tai suteikia erdvės, kurioje gali iškilti komunikacija ir įvairi informacija. Specialistams pravartu žinoti ne tik apie itin aiškius sapnus, kuriuose sapnuojamas terapeutas arba terapijos procesas. Jiems taip pat derėtų atkreipti dėmesį į pacientų sapnus su kirpėjais ir dantistais – psichoterapeutai taip būti gali slepiami sapnuose.
Kai kurie specialistai teigia, kad galimas klasikinės Jungistinės analizės (ypač tokios, kur didžioji dalis laiko skiriama sapnų analizei) minusas – žmogus gali pasijausti taip, lyg sapnai naudojami terapinės valandos užpildymui. Tačiau svarbu paminėti, kad pilna ir tokių jungistų, kurie nesidomi sapnais, nebent nemato kaip kito būdo problemai pasiekti arba klientas labai nori dirbti su tam tikru sapnu.
Pasąmonės galia ir galimi pavojai
Viena garsiausių jungisčių Marie Louise von Franz teigia, kad tinkamas dėmesio skyrimas sapnui yra vienas sveikiausių dalykų, kuriuos gali padaryti žmogus. Deja, žmonija visąlaik bijojo sapnų pasaulio, nes žino, kad jis gali mus sunaikinti – fantazijos, neurotiški pergalvojimai ir fantazavimai, nerealistinių idėjų vaikymasis – visa tai gali būti žalinga mūsų psichikai ir netgi gyvybei. Psichiatrinės pilnos „sapnų pasaulio“ aukų. Tai yra didžiausias sapnų pasaulio pavojus.
Tačiau nereikia išsigąsti ir sprukti nuo pasąmonės – jos vengimas gali atnešti tiek pat žalos, kiek ir aklas pasinėrimas į ją. Svarbu surasti balansą. Sapnų pasaulis naudingas tik tada, jeigu yra dialogas tarp jo ir mūsų „žemiškojo“ gyvenimo. Tai reiškia, kad reikia nepamiršti savo kasdienio gyvenimo ir jo atsakomybių (kūno, darbo, namų ruošos ir pan.). Jei pamirštame arba nuvertiname tai, tuomet pasąmonė mus gali įsiurbti iš realybės į fantazijų pasaulį, o tai – labai pavojinga.
Psichoterapeutas Steve Richards teigia, kad kas savaitę savarankiškai giliai sapnus analizuoti gali būti per daug intensyvu, o galiausiai – visiškai neproduktyvu. Geriau tai daryti rečiau, bet atidžiau, nes ilgainiui pradedama iš to nebegauti naudos savo kasdieniniam gyvenimui. Tarpuose tarp analizių pakanka sapnus tiesiog stebėti.
Pasąmonė ir šunybės
„Dirbant su savo sapnais reikia atkreipti dėmesį, ar iš pasąmonės nereikalaujame per daug.“
Dirbant su savo sapnais reikia atkreipti dėmesį, ar iš pasąmonės nereikalaujame per daug. Kai kurie užkimba ant infantilios, daug reikalaujančios būsenos, kai iš pasąmonės pradedame įkyriai reikalauti atsakymų ar aiškumo. Pavyzdžiui: „Man šis sapnas nebuvo aiškus ir/ar nepatiko, noriu kito, aiškesnio.“. Tokiais atvejais pasąmonė gali elgtis priešingai ir įnešti dar daugiau chaoso – pasąmonei nepatinka reikalavimai ir bandymai sudėti ją „į dėžutę“.
Projektavimas į sapną
Su sapnų analize dirbantys specialistai kartoja – didžiausia klaida, kurią daro žmonės, bandantys analizuoti sapnus, yra ta, kad jie į juos projektuoja savo ego (savo sąmoningąjį „aš“). Tokiais atvejais interpretacijoje atsiranda įvairūs naratyvai, kurie yra iš jų gyvenimo, kultūros, socialinės aplinkos. Pavyzdžiui, Jungistine psichologija besidomintys žmonės gali sapnuose „rasti“ visokius magus, riterius, senolius išminčius ir panašius veikėjus. Jų ištikrųjų sapne nebuvo – žmonės tiesiog projektuoja teoriją atgal į sapną. Tai nėra produktyvus sapnų analizės būdas – su pasąmone bendraujama ne tiesiogiai, o per teoriją, tad ir bendraujama daugiau su teorija, nei su pačia pasąmone.
Savo sapnų interpretavimas
„Sapnų patiems analizuoti ir interpretuoti nelabai rekomenduojama, nes jie dažniausiai yra apie tai, ko mes savyje nematome.“
Sapnų patiems analizuoti ir interpretuoti nelabai rekomenduojama, nes jie dažniausiai yra apie tai, ko mes savyje nematome. Tad procesas gali būti ne pats produktyviausias, ypač pradžioje. Pavyzdžiui, tik nurašę sapną galite pagalvoti, kad žinote apie ką jis, nors tiesiog projektuojate tai, ką jau ir taip žinote, į sapną. Pacientai irgi tai daro – tvirtina, kad žino apie ką yra jų sapnas, o tada duoda banalų paaiškinimą apie tai, ką jau žinojo apie save. Analizuojant sapnus reikia stengtis eiti į procesą atsargiai, su nuolankumu. Tik taip galima atrasti naujus dalykus apie save.
„Von Franz lygina sapnų pasaulį su nugara – patys savo nugaros pamatyti negalime, tai padaryti gali tik kiti.“
Net terapeutams siūloma eit pas kolegas ir keistis sapnais. Jeigu tokios galimybės nėra, patariama bent retkarčiais detaliai kitiems papasakoti savo sapną. Nesvarbu, kad tas žmogus nieko nenusimano apie sapnus ar net jeigu jis nieko neatsako – pasakojant kitam žmogui vis tiek galima atrasti naują asociacijų sluoksnį ir tapti labiau objektyviu. Pavyzdžiui, Jungas neturėjo, kas interpretuotų jo sapnus, tad jis juos pasakodavo vienam vyrui, kuris neturėjo nieko bendro su sapnais. Vien pasakojimas ir periodiškos vyro replikos užvesdavo Jungą ant kelio. Net jei komentarai neturi nieko bendro su sapnu, jie gali padėti sumažinti galimybių spektrą, kai pajaučiama, kad tai nėra tai, ko ieškoma („O, dabar žinau, kad tikrai ne apie tai, dabar labiau žinau apie ką“). Von Franz lygina sapnų pasaulį su nugara – patys savo nugaros pamatyti negalime, tai padaryti gali tik kiti. Juk išanalizuoti sapną naudojant vien racionalumą – neįmanoma. Analizuotojas šiame procese yra priklausomas nuo pasąmonės – nuo užuominų ir atsakymų, kurie pataiko tiesiai į dešimtuką. Sapnų interpretavimas apskritai siekia pataikyti būtent į tą vietą, su kuria susitapatina sapnuotojas. Todėl kai kažkas dalijasi sapnu, kiekvienas skirtingas žmogus gali atnešti vis kitą teoriją. Net jei su kai kuriomis žmogus stipriai nesusitapatina, išgirdęs „tą“ variantą iškart žino, kad jo sapnas yra būtent apie tai.
Monotonija
„Viename sapne yra įkomponuojamas visas mūsų gyvenimas – tai, ką žinome, ir tai, ko nežinome.“
Svarbu žinoti, kad analizuojant sapnus, laikui bėgant metodas, kuris yra naudojamas nusidėvės – tai reiškia, kad jis veiks vis mažiau ir mažiau. Toks „nusidėvėjimas“ yra dažnas atvejis su dauguma technikų, net ir populiariąja aktyvios vaizduotės technika. Psichikai vienodas metodas tiesiog pabosta, nes technika būna per daug teoretinė ir struktūruota struktūros neturinčiai pasąmonei. Anot biopsichosocialinio modelio atstovų Steve ir Pauline Richards, pasąmonė apskritai nelabai mėgsta, kai prie jos bandoma prieiti per daug teoretiškai. Sapnas nėra kažkokia abstrakcija, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Iš tikrųjų, sapnas yra kontekstas, kuris savyje laiko žymiai daugiau informacijos negu gali pasirodyti. Viename sapne yra įkomponuojamas visas mūsų gyvenimas – tai, ką žinome, ir tai, ko nežinome.
susiję straipsniai
Sapnai: kodėl verta į juos atkreipti dėmesį ir kokia yra jų funkcija?
Sapnų analizė: I dalis
Košmarai: kai psichika rėkte rėkia „DĖMESIO!“
Sapnų analizė: III dalis
Psichologinių praktikų pavojai: kodėl kartais mažiau yra daugiau
Praktikų prasmė asmeniniame tobulėjime – III dalis
Jung, C.G. (1967) ‘Foreword to Swiss Edition’, from ‘Symbols of transformation’, vol.5 of ‘The Collected Works of C.G.Jung’. London: Routledge & Kegan Paul; Princeton, New Jersey: Princeton University Press.
Jung, C. G. (1970). “General Aspects of Dream Psychology”, from ‘Structure & Dynamics of the Psyche’, vol. 8 of ‘The Collected Works of C.G.Jung’. London: Routledge & Kegan Paul; Princeton, New Jersey: Princeton University Press.
Jung, C. and Jaffe, A. (1995), ‘ Memories, Dreams, Reflections’., Winston, R., Winston, C. (Trans). London: Fontana Press.
Jung, C. (2018) ‘The Power of the Unconscious and the Importance of Dreams’ , C.G.Jung interview, 1988, [vaizdo įrašas]. Prieiga per internetą:
https://www.youtube.com/watch?v=-6G9IWa3XiI
Jurėnienė, L. (2009) „Anglų-lietuvių kalbų analitinės psichologijos terminų žodynėlis“, terminologijos darbas. Prieiga per internetą:
http://www.lapa.lt/lt/asociacija/straipsniai/l-jur-nien-analitin-s-psichologijos-termin-odyn-lis
Marchiano L., Lee J.R., Steward D.C. (2018) ‘Dreams’ , This Jungian Life [vaizdo įrašas]. Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=FGl-l0juAf0
Von Franz, M.L., Woodman, M., Boa, F., Feheley, M. (1985) ‘The way of the Dream’ [vaizdo įrašas]. Prieiga per internetą: https://youtu.be/yXQTDTcup04
Von Franz, M.L. (1998) ‘On Dreams and Death: a Jungian Interpretation’, Chicago, Ill. : Open Court.
Richards, P., Richards, S. and Dowling, J., (2021) ‘Jungian Dream Interpretation’ [vaizdo įrašas] Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=5moXsVHhq2s
Richards, P., Richards, S. and Dowling, J., (2020) ‘The Method Steve uses to Work with his Dreams’ [vaizdo įrašas] Prieiga per internetą:
https://www.youtube.com/watch?v=eiRmVxMQT3s